Vokietijai lekiant į priekį, Prancūzijoje nuotaikos prastėja. Per dešimtmetį prancūzų dalis Europos eksporte nukrito nuo 15,7 iki 13,1 procento. Praėjusį mėnesį ant Prancūzijos ekonomikos ministro stalo atsidūrė tyrimas, lyginantis Prancūzijos ir Vokietijos eksportuotojus.
2000 metais Prancūzijos eksportas prilygo 55 proc. Vokietijos eksporto. Dabar jis siekia vos 40 proc. Prancūzija yra konkurencingesnė (atsižvelgiant į kainą, kokybę ir paklausą) tik trijose srityse: aviacijos, gėrimų ir informacinių technologijų. Vokiški automobiliai, sunkvežimiai ir daugelis kitų produktų yra pažengę daug toliau.
Kodėl taip nutiko? Maždaug iki 2003 metų Prancūzija puikiai laikėsi. Jei ko pritrūkdavo kokybėje, tai būdavo kompensuojama atitinkama kaina. Tačiau, kaip atskleidžia minėtasis tyrimas, nuo 2000 metų abiejų šalių konkurencingumas ėmė kisti.
Vokietiją kamavo interneto bendrovių burbulo sprogimas, o tai džiugino Prancūziją. Ji laikėsi įsitvėrusi savo 35 valandų darbo savaitės. Tarp 2002-ųjų ir 2005-ųjų minimali alga padidėjo 17 proc. Pasak Prancūzijos darbdavių federacijos „Medef“, socialinė darbuotojų išlaikymo kaina Prancūzijoje yra viena didžiausių euro zonoje: 50,3 euro už kiekvieną 100 eurų, sumokėtą darbuotojui. Galima palyginti – Vokietijoje ši dalis tėra 28 eurai.
Prancūzija turi daugiau pramoninių bendrovių nei Vokietija, tačiau daugelis jų susideda vos iš vieno žmogaus, dirbtuvės ir šuns. Mažiau nei trečdalis jų investuoja į tyrimus ir plėtrą; Vokietijoje tuo užsiima beveik pusė tokių kompanijų.
Prancūzijai trūksta to sugebėjimo suraizgyti didžiąsias kompanijas su jų tiekėjais, ką puikiai įvaldė Vokietija. Prancūzija neturi analogo Vokietijos „Fraunhofer“ ir „Max Planck“ tyrimų institutams, kurie artimai bendradarbiauja su pramone. Prancūzijos kompanijos taip pat retai naudojasi galimybe įdarbinti pigią Vidurio Europos darbo jėgą: gamybai reikalingų prekių importas iš šio regiono Prancūzijoje sudaro 5,5 proc. viso importo, kai Vokietijoje – 18 proc.
Tyrimas siūlo penkių žingsnių planą, sugrąžinsiantį Prancūzijos pramonę atgal į vėžes: pradėti mokesčių reformas, daugiau kolaboruotis, daugiau dėmesio skirti žmogiškąjam kapitalui, vykdyti koncentruotus apmokymus ir tyrimus bei sumažinti gamybos išlaidas. Trumpai tariant: kopijuoti Vokietiją.
Tyrimo autoriai (tyrimų bendrovė, pasivadinusi „COE-Rexecode“) įspėja, kad neįgyvendinus šio plano situacija gali ypač pablogėti. Jie pateikia keturis galimus scenarijus. Euro zonos teritorijoje Prancūzija galėtų specializuotis kaip paslaugų eksportuotoja, o Vokietija dominuotų pramoniniame eksporte. Pramonė galėtų išsikraustyti iš Prancūzijos į produktyvesnius regionus. Nekonkurencingos Prancūzijos įmonės galėtų būti išlaikomos subsidijomis. Arba Vokietija galėtų paversti Prancūziją konkurentiškesne pakeldama savo atlyginimus. Prancūzijos įmonėms paskutinis variantas patinka labiausiai.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)