, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Rinkų nervingumas dėl Prancūzijos atrodo perdėtas, bet prezidentas Nicolas Sarkozy negali sau leisti atsipalaiduoti.
Antrą kartą per dvi savaites N. Sarkozy iš savo atostogų kampelio Prancūzijos Viduržemio jūros pakrantėje dienai skrido į Paryžių, kad nuramintų rinkas. Pastarosiomis savaitėmis dėl stojančios euro zonos ekonomikos rinkose tvyrant tik niūrioms nuotaikoms, rugpjūčio 16 dieną N. Sarkozy Eliziejaus rūmuose susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Po dramatiško kai kurių Prancūzijos bankų akcijų kainų nuosmukio ir gandų, kad šalis gali netekti savo išpuoselėto AAA paskolų reitingo, Prancūzija išlieka po didinamuoju stiklu. Likus tik aštuoniems mėnesiams iki prezidento rinkimų, kurių baigtis visiškai neaiški, ir esant būtinybei patvirtinti griežtą 2012 metų biudžetą, N. Sarkozy turi subtilią užduotį suderinti jo rinkėjų poreikius su investuotojų nerimu.
Susitikimo metu dviejų didžiausių euro zonos ekonomikų vadovai pateikė tik kelias baikščias idėjas. Jie pasiūlė, kad eurą turinčių septyniolikos šalių vadovai susitikinėtų du kartus per metus, ir tai būtų pirmasis taip trokštamo N.Sarkozy „ekonominio valdymo“ oficialus įtvirtinimas. Jie taip pat pasiūlė visoms euro zonos narėms priimti „auksines taisykles“ – biudžetų deficitus ribojančius konstitucinius straipsnius (Vokietija jau turi tokį, Italija iškilmingai pasižadėjo tokį įrašyti, ir N. Sarkozy nori to paties Prancūzijai).
Buvo kalbama ir apie mokesčių harmonizavimą, geresnį biudžetų koordinavimą ir finansinių operacijų mokestį. Tačiau porelė atmetė greitus bendrų euro zonos obligacijų planus. „Galbūt vieną dieną“, – pratarė N.Sarkozy ir atmetė bet kokią euro zonos gelbėjimo fondo didinimo idėją.
Viena buvo, kai euro zona buvo vienijama iš santykinai stiprios šerdies. Tačiau dabar ir Vokietijos, ir Prancūzijos, kurios kartu sukuria pusę euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP), augimas lėtėja. Vokietijos ūkio augimas antrąjį 2011 metų ketvirtį sulėtėjo iki 0,1 proc. Prancūzijos ekonomika neaugo apskritai.
Iš šešių AAA reitingus turinčių euro zonos šalių Prancūzija atrodo netvirčiausiai. Tačiau dalis užpraėjusios savaitės rinkų nervingumo atrodo perdėta. Skirtumas tarp palūkanų, kurių investuotojai nori už Prancūzijos obligacijas, palyginti su trokštamomis už Vokietijos, nuo liepos mėnesio padidėjo, bet toli gražu neprimena Ispanijos ar Italijos lygių.
Visos trys kredito reitingų agentūros dar kartą patvirtino Prancūzijos AAA reitingą, ir nei viena neatskleidė besitikinti galimo keitimo į neigiamą pusę. Viešieji finansai galbūt ir negyvena geriausių savo laikų, bet jie tikrai nėra blogiausi, palyginti su kitomis pasiturinčiomis šalimis.
Remiantis Europos Komisijos prognozėmis, Prancūzijos valstybės skola šiemet pasieks 85 procentus BVP: šiek tiek daugiau nei Vokietijos (82 proc.), bet mažiau nei Italijos (120 proc.) ar JAV (98 proc.).2 psl. >>
Pingback: Kuo geresnis klimatas, tuo daugiau skolų | IQ.lt