, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Rusijoje formuojasi naujas politinis klimatas: vietinis, energingas ir nepatiklus.
Praėjus mėnesiui po Vladimiro Putino pakartotinio išrinkimo Rusijos prezidentu, Maskvoje beveik nesimato dramos ženklų. Gruodį masiškai kilę protestai tapo pavieniais. Rinkimų naktį atgabenti kariniai pulkai grįžo į savo kareivines.
Kremlius atgavo ramybę nesiimdamas nei smurto (kaip kad daugelis bijojo), nei atiduodamas daug politinės galios (kaip kad kai kurie tikėjosi). Likus mėnesiui iki V. Putino inauguracijos jo būsima politika ir jo vyriausybės struktūra lieka neaiški. Tačiau numanoma žinia yra tokia, kad viskas tęsis kaip anksčiau, išskyrus kelis potėpius ten ar čia.
Šis įspūdis yra apgaulingas. Nors protestai slūgsta, nepasitenkinimo sukeltos povandeninės srovės ardo Kremliaus politinės sistemos pamatus. Tyrimų centro „Levada“ atlikta apklausa parodė, kad tik 17 procentų rusų nori po šešerių metų prezidento poste matyti V. Putiną. Daugiau nei 40 procentų nori naujo politinio veido.
Pasak žiemos protestus numačiusios ir viduriniajai klasei nepriklausančių rusų tyrimą atliekančios idėjų kalvės Strateginių tyrimų centras vadovo Michailo Dmitrijevo, nepasitenkinimas pasklido už viduriniosios klasės ir didelių miestų ribų. Jo įžvalgos dar tik bus paskelbtos, bet jau aišku, kad V. Putino rėmėjai praranda užsidegimą, o jo priešininkų ryžtas stiprėja. Pasak M. Dmitrijevo, plačiai paplitęs nepasitenkinimas galbūt nevirs atvirais protestais, bet jis jau pasireiškė įvairiuose vietos rinkimuose.
Pasak M. Dmitrijevo, plačiai paplitęs nepasitenkinimas galbūt nevirs atvirais protestais, bet jis jau pasireiškė įvairiuose vietos rinkimuose.
Balandžio 1 dieną opozicijos kandidatas mero rinkimuose Jaroslavlyje, senoviniame mieste į šiaurės rytus nuo Maskvos, pasiekė triuškinančią pergalę prieš Kremliaus paskirtą kandidatą. Panašus rezultatai buvo ir Toljatyje, „Lada“ automobilių gamyba garsėjančiame pietvakarių Rusijos mieste.
Tokie rinkimų rezultatai pradeda atrodyti kaip nauja kryptis ir perduoda tokią žinią regionų elito atstovams: dabar galbūt geresnė mintis būti opozicijoje nei išlikti sistemos sąjungininku. Rusijos analitikai teigia, kad ne mažiau svarbus buvo žurnalistų ir rinkimų stebėtojų iš Maskvos dalyvavimas, kuris užtikrino sąžiningus rinkimus Jaroslavlyje.
Tikroji politika sklinda į regionų ir savivaldybių lygį. Visoje šalyse rusai nori išsirinkti savo pačių gubernatorius. Maskvoje protestai taip pat tapo labiau vietiniai. Aštuoniasdešimt penkių aktyvistų suėmimu pasibaigusiu naujausiu susirinkimu šalia Raudonosios aikštės buvo siekiama atsikovoti iš Kremliaus miesto erdvę.
Protestuotojai žadėjo grįžti ir daugelis netrukus pradėjo reikalauti išankstinių mero rinkimų sostinėje. Rusijoje politikos virsmas labiau regionine yra ne tik liaudies aktyvumo ženklas, teigia M. Dmitrijevas, bet ir žmonių nepasitikėjimo politikais bei partijomis federaliniu lygiu simptomas. Žmonės ieško ne pažadais ir programomis besipuikuojančių politikų, bet vietos problemas pajėgiančių spręsti vietinių administratorių. Labiausiai rūpimų dalykų sąrašo viršuje yra sveikatos apsauga, švietimas ir keliai.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)