Nuo tada, kai dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje pakilo pirmasis jų lėktuvas, Europos pigių skrydžių avialinijos užvaldė apie trečdalį visų oro kelionių regione. Jos poilsiautojams pristatė kadaise miglotai atrodžiusias kryptis poilsiui, tokias kaip Estijos sostinė Talinas ar Egipto kurortas Šarm El Šeichas. Dabar neištirtų vietų likę daug mažiau.
Nacionalinės oro linijos, tokios kaip Didžiosios Britanijos „British Airways“ arba Vokietijos „Lufthansa”, bandė apginti savo rinkos dalis supaprastindamos paslaugas ir atpigindamos artimuosius skrydžius.
„Pigių avialinijų rinka buvo greito augimo ir nekomplikuotų strategijų rinka. Tačiau dabar ji asocijuojasi su lėtu augimu ir komplikuotomis strategijomis“, – teigia Keithas McMullanas, Anglijos konsultavimo tarnybos „Aviacijos ekonomika“ atstovas.
Europos pigių skrydžių avialinijų prototipas – Amerikos pigių skrydžių bendrovė „Southwest Airlines“. Ji sumažino išlaidas techninei priežiūrai pradėjusi naudoti tik vienos rūšies lėktuvus, kuriuos pirko dideliais kiekiais, todėl dar gavo ir nuolaidą. Šios avialinijos arba apskritai atsikratė maitinimo ir gėrimų tiekimo lėktuve, arba pradėjo už tai imti papildomą mokestį.
Lėktuvai skraidė pirmyn ir atgal tais pačiais maršrutais, dažnai aplenkdami triukšmingus centrinius oro uostus, o nusileisdami nuošaliuose. Todėl „Southwest Airlines“ pavykdavo nusileidusį lėktuvą vėl pakelti į orą per mažiau nei pusvalandį. Beveik nuo pat paslaugų teikimo pradžios bilietus buvo galima įsigyti internetu. Nauda iš tokios taupymo strategijos buvo perkelta keleiviams, kurie galėjo sutaupyti.
Europos pigių skrydžių lyderė Airijos bendrovė „Ryanair“ iliustruoja, kaip kinta „biudžetinių“ avialinijų pramonė. Manoma, kad šios bendrovės keleivių kiekio augimas sulėtės nuo 14 proc. per 2009 ar 2010 metus iki 6 procentų 2013 metais arba 4 procentų vėlesniais metais.
Bendrovė „Ryanair“ yra vis dar linkusi siūlyti nebrangius bilietus ir naudotis antrarūšiais oro uostais, kurie arba apskritai neapmokestina nusileidimo, arba mokesčiai yra nedideli. Tačiau naujose kryptyse bendrovė ketina atsisakyti pačių pigiausių bilietų, o skrydžius kai kuriomis kryptimis perkelti į svarbesnius oro uostus, kurie vilioja pigių skrydžių bendroves.
„Ryanair“ tokiu principu jau pakeitė skrydžius į Barseloną. Ateityje šios avialinijos mažiau koncentruosis į keleivių skaičiaus augimą, o daugiau į tai, kaip ištraukti daugiau pinigų iš kiekvieno keleivio.
Pagrindinis šios bendrovės konkurentas žengia dar toliau. Didžiosios Britanijos pigių skrydžių bendrovė „easyJet“ jau padidino skrydžių dažnumą ir pradėjo daugiau naudotis pagrindiniais oro uostais, tokias kaip Londono Getviko ar Paryžiaus Charleso de Gaulle‘o.
Be to, „easyJet“ nusitaikė į taupius verslininkus ir neseniai pagerino aptarnavimo lygį lėktuve. Keleiviams gali būti suteikta pirmenybė laipinant į lėktuvus, jeigu jie pirkdami bilietus už tai primokėjo arba naudojasi „easyJet“ lojalumo programa. Čia yra viena išimtis – „easyJet“ operatorius Vokietijoje, kuris daugiau orientuojasi į šilto klimato mėgėjus.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)