, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Vienintelė atspari recesijai verslo sritis yra socialiniai tinklai internete. Pramonė užtaisinėja skyles savo laivuose. Bankai per bortą meta tūkstančius darbuotojų. O „Facebook“ tikisi pritraukti 10 milijardų JAV dolerių už mažą dalį savo akcijų, kurias pradės platinti 2012 metais.
Naujausia idėjų kalvės „Bankinter Foundation of Innovation“ surengta konferencija Madride parodė, kad entuziazmo yra daug. Ten susirinkę kibernetikos guru teigė, kad socialinės technologijos, leidžiančios žmonėms skelbti savo mintis (pavyzdžiui, „Twitter“) arba formuojančios ryšius (pavyzdžiui, „LinkedIn“), yra vienos galingiausių iš kada nors sukurtų. Jos auga sparčiai, tarpusavyje susiejamos lengvai, ir jas skleidžia vartotojai.
Be to, jas galima pasiekti beveik iš visur. Du milijardai žmonių jau turi prieigą prie interneto. Elektroninės prekybos pardavimai siekia apie 8 trilijonus JAV dolerių per metus. Taigi, jie dėsto toliau, šis labiau „socialinis“ elementas internete yra nauja didžioji revoliucija.
Kofeino perdozavę kibernetikos žinovai kalba apie „įgaliojimą“ ir „skaidrumą“. Tačiau ar viskas yra taip nuostabu, kaip skamba? O gal pučiasi naujas „burbulas“? Didelis socialinių technologijų privalumas, sako jų skatintojai, kad jos sugriauna sienas tarp bendrovių ir jų klientų. Jos leidžia firmoms susirinkti gausybę informacijos: didelės bendrovės dabar liguistai seka socialinius tinklus ieškodamos, ką jų klientai iš tiesų apie jas galvoja.
Socialiniai tinklai taip pat leidžia sparčiau atsakyti į skundus: tokios skirtingos bendrovės kaip automobilių koncernas „ Chrysler“ ir buitinės elektronikos mažmeninė įmonė „Best Buy“ samdo „Twitter“ komandas, kad šios atsakinėtų į nusiskundimus „Twitter“ tinkle.
Daugiau informacijos yra geriau. Tačiau tik tuo atveju, kai bendrovės moka ją interpretuoti. O darbuotojų krūvis jau per didelis: 62 procentai jų sako, kad jų darbų kokybė nukenčia, nes jie jau nebesugeba rasti prasmės surinktuose duomenyse, teigia konsultacijų įmonė „Capgemini“.
Greitas atsakas į karčias „Twitter“ žinutes atrodo visai gudrus būdas numalšinti klientų pyktį. Tačiau yra grėsmė, kad bendrovės susitelks ties saujele aktyvistų ir tuo metu apleis vidutinius vartotojus.
Padėtis tik blogės. Vertinama, kad duomenų tvanas iki 2020 metų padidės 40 kartų. Greitas atsakas į karčias „Twitter“ žinutes atrodo visai gudrus būdas numalšinti klientų pyktį. Tačiau yra grėsmė, kad bendrovės susitelks ties saujele aktyvistų (kurie siunčia daug „Twitter“ pranešimų) ir tuo metu apleis vidutinius vartotojus (kurie to nedaro). Jos taip pat gali ignoruoti ir dar nesančius klientus (kurie yra didžiausias potencialus augimo šaltinis) bei vyresnius žmones (kurie retai kada susirašinėja „Twitter“ tinkle).2 psl. >>
KOMENTARAI (0)