Japonijos nelaimės, Europos skolų krizės ir karo Libijoje žala neaiški, o tai savaime kelia žalą.
Išgyvenusieji kovo 11 dieną Japoniją sukrėtusį žemės drebėjimą ir cunamį grūmėsi dėl pastogės ir maisto. O investuotojai tuo metu grūmėsi dėl žinių.
Londone konsultacijų įmonės „GaveKal Research“ surengtoje konferencijoje kalbėjęs Jonathanas Allumas iš bankininkystės grupės „Mizuho International“ atkreipė dėmesį, kiek daug jo kolegų analitikų staiga tapo seismologijos, okeanografijos ir branduolinės fizikos ekspertais. Apie savo paties išmintį J. Allumas kalbėjo nuoširdžiau: „Aš žinau pakankamai daug apie ekonomiką ir finansus, ir gana nemažai – apie Vokietijos progresyvųjį roką“.
Pasaulio investuotojus kamuojančių ezoterinių rūpesčių sąrašas ilgėja. Kai Vakarų lėktuvai pavertė dangų virš Libijos neskraidymo zona, kai kurie J. Allumo kolegos, be abejonės, aštrina liežuvius, rengdamiesi kalbėti apie naikintuvų „Eurofighter Typhoon“ kovinius užtaisus.
Kitoje Viduržemio jūros pusėje Europos skolų krizė – vis dar pačiame įkarštyje. Po to, kai parlamentas Lisabonoje kovo 23 dieną atmetė naujausias mažumos vyriausybės taupymo priemones, o premjeras nedelsdamas įteikė atsistatydinimo pareiškimą, rinkos sunerimo dėl jau seniai laukto Portugalijos gelbėjimo. Dar vienas rūpestis – galimas Airijos bankų skolų nurašymas. Taigi, tikėtina, kad nuostoliai bus primesti privatiems skolintojams, o nuolatinis Europos gelbėjimo fondas pradės veikti tik 2013 metais.
Kiekvienas žino, kad nelaimė Japonijoje, jėgos naudojimas Artimuosiuose Rytuose ir euro zonos fiskalinis tonas yra blogai pasaulio ekonomikai. Tačiau niekas nežino, kaip blogai. Šis aiškumo trūkumas gali būti tiek pat žalingas, kiek ir pati griūtis.
Išaugę akcijų rinkų svyravimai yra vienas iš netikrumo ir nežinios matavimo būdų. Remiantis Japonijos VXJ svyravimo indeksu, Japonijos akcijų rinkos tikėtinas svyravimas pirmosiomis dienomis po žemės drebėjimo išaugo iki 224 procentų, vėliau šiek tiek apmažėjo. Šis Japonijoje nerimui matuoti naudojamas indeksas peržengė viršūnę, į kurią buvo pakilęs po rugsėjo 11 atakų, nors nepasiekė blogiausių dienų, buvusių per pasaulio finansų krizę. Atitinkamas indeksas Amerikoje trumpai pabangavo apie 46 proc.
Nepaisant stipraus rankos paspaudimo ir mokymų apie lyderystės meną, verslininkai yra baikštūs sutvėrimai, kuriuos lengva demoralizuoti ir atbaidyti. Tai gana suprantama žinant, kiek netikrumų persekioja kiekvieną rizikingą komercinį žingsnį.
Naujausioje ataskaitoje investicinis bankas „Goldman Sachs“ cituoja Nicholasą Bloomą iš Stanfordo universiteto, kuris išnagrinėjo 17 įmonių, susidūrusių su „nežinomybės šokais“, elgesį, pradedant Kubos raketų krize ir baigiant paskolų krize. Vien tik netikrumo padidėjimo užteko, kad verslininkai atidėtų sprendimus dėl investavimo ir darbuotojų priėmimo. N. Bloomas atrado, kad pramonės produkcija pirmaisiais mėnesiais po nežinomybės šokų krenta apie 1 procentą (efektas, prilygstantis palūkanų normų pakilimui septyniais procentiniais punktais), po to stipriai atsigauna.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)