Juta Strike neatskleis, kur ji praleido kelias pastarąsias savaites. Tačiau faktas, kad žinomiausia Latvijos antikorupcijos pareigūnė dėl savo saugumo turėjo palikti šalį, kai politinėmis pastangomis buvo bandoma sumenkinti jos agentūrą, tik įrodo, kad pokomunistinėje Europoje tvenkiasi nedorumo banga. Tiems, kurie priešinasi šiai bangai, kyla bėdų, taip pat ir pavojų.
Čekijos vyriausybę drebina korupcijos skandalas dėl politinės partijos sąsajų su privačia apsaugos agentūra. Begėdiškos pastangos Bulgarijoje klastoti branduolinės elektrinės viešąjį konkursą, atrodo, pavertė politikus bejėgiais.
Rumunijoje ir Slovakijoje įklimpo pastangos reformuoti teismų sistemą. Net ir skaidrieji politikos pasaulio pašaliečiai, kurie laimi rinkimus deklaruodami kovą su korupcija, rodos, yra įtraukiami į sistemą per kelis mėnesius.
Korupciją sunku pamatuoti, ir ji labai skiriasi. Estija yra švaresnė nei kai kurios Vakarų Europos šalys, bet tik kelių „rytiečių“ reputacija yra dar labiau suteršta nei Graikijos. Stulbina tai, kad net užsigrūdinę kovotojai šiame kare su nedorybėmis atrodo tokie rūškani. Alina Mungiu-Pippidi, Rumunijos antikorupcijos kampanijos dalyvė ir akademikė, pražūtingą korumpuotų vyriausybių naudos siekimą prilygina „lengvų“ pinigų iš naftos ir dujų iš Rusijos prakeiksmui.
Ji teigia, kad antikorupcinės pastangos nepritraukė didesnės publikos dėmesio, tad aktyvistai netrukus nusivylė. Janas Urbanas, drąsus į skaidrios vyriausybės šalininką pavirtęs buvęs čekų disidentas, su tuo sutinka.
„Reikia bent šiek tiek sėkmės“, – teigia jis. Aktyvistai Čekijos grupėse, pasivadinusiose „Apsivalymas“ ir „Pakeisk politiką“ praėjusių metų rinkimuose džiaugsmingai išstūmė didelę dalį senosios gvardijos. Tačiau naujoji vyriausybė netrukus paskendo rietenose, ji pasirodė esanti verslo interesų įkaitė ir nesugebėjo išpildyti pažadų išsklaidyti korupciją.
Tokia padėtis susiklostė dėl daugybės priežasčių. Finansų krizė paskatino žmones rinktis trumpiausius kelius. Skundikai nesijaučia saugūs. Nenorinčios duoti kyšių įmonės tai darantiems konkurentams iš Rusijos ir vis dažniau – iš Kinijos.
Verslas bijo, kad pasisakęs prieš korupciją sulauks atpildo – biurokratų priekabiavimo, išskirtinio mokesčių asministratoriaus dėmesio ir barjerų viešųjų pirkimų konkursuose.
Spaudimas iš Europos Sąjungos pusės netenka galios, kai šalis įstoja į ją. Išties, iš Briuselio plaukiantys milijardai eurų, skirti infrastruktūrai modernizuoti ar viešosioms paslaugoms, dažnai tampa korupcijos šaltiniu. Bendrovės, politikai ir pareigūnai dažnai bendrininkauja klastodami viešųjų pirkimų konkursus ir dažniausiai lieka nebaudžiami: vidaus kontrolė yra silpna, o rinkėjai atrodo apatiški ir ciniškai nusiteikę.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)