, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Europos Komisija pavojingai žaidžia su protekcionizmo idėja. „Laisvajai prekybai – taip. Nelojaliai konkurencijai – ne. Visas viešųjų pirkimų rinkas atveriančiai Europai, kai kitos šalys jų neatveria visiškai, – ne“. Tai aiškiai protekcionistinėje kalboje šį mėnesį pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Po mažiau nei dviejų savaičių pasireiškė ir Europos Komisija (EK).
EK pasiūlė leisti ES užverti savo viešųjų pirkimų rinkas įmonėms iš tų šalių, kurios į viešojo sektoriaus sandorius neįsileidžia konkurentų iš Europos. Eurokratai, kaip ir N. Sarkozy, tvirtina, kad tai nėra protekcionizmas. Tai veikiau yra uždaras rinkas padėsiantis atverti svertas.
Pasiūlymas buvo ilgai ruošiamas. Jeigu EK atidėliotų kiekvieną iniciatyvą todėl, kad kurioje nors narėje vyksta rinkimai, ji niekada nieko nepadarytų. Tačiau daugeliui šis pasiūlymas atrodo kaip rinkimų kampanijos dovana N. Sarkozy.
Prancūzijos Socialistų partija to nepasmerks. Tačiau liberalai, ypač Didžioji Britanija ir kiti šiaurės europiečiai, yra priblokšti. Visi žino, kad N. Sarkozy nemėgsta laisvosios prekybos. Nerimą kelia tai, kad Europos Komisija gali atsisakyti savo vaidmens kaip rinkas atveriančios jėgos.
Paprastai besistengianti išlikti artima Prancūzijai, Vokietija šį kartą griežtame privačiame dokumente parašė, kad „pasiūlymas yra nepriimtinas ir turėtų būti atmestas“. Ji pažymi, kad Europa negali ginčyti apribojimų „pirk prekę amerikietišką“, jeigu pati nustato naujus „pirk europietišką“ apribojimus.
Viena iš priežasčių, kodėl pasiūlymas praėjo Europos Komisijos tvirtinimo procedūras, buvo nedora sąjunga tarp Michelio Barnier, vidaus rinkos ir paslaugų komisaro iš Prancūzijos, ir Karelo De Guchto, prekybos komisaro iš Belgijos.
Kitas klausimas – ar pasiūlymas bus patvirtintas ES ministrų taryboje, kurioje yra atstovaujamos visos valstybės. K. De Guchtas teigia, kad Europa turi elgtis su pasauliu ne taip „naiviai“. Kad apgintų savo interesus, jos konkurentai griebiasi visų priemonių. Atėjo laikas Europai diktuoti savo taisykles.
Pernai pirmu savo pasiūlymu jis skatino apriboti vienašalės prekybos lengvatomis besinaudojančių vargingų šalių sąrašą. Kitu pasiūlymu jis imasi didžiulės viešųjų pirkimų rinkos, kuri dažnais vertinimais siekia iki 15–20 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).
Apie 40 šalių pasirašė sutartį dėl viešųjų pirkimų, kurie atveria kelius į viešąsias sutartis. Apie 350 milijardų eurų vertės ES sandorių yra atviri įmonėms iš užsienio. Tai yra dvigubai daugiau nei JAV ir 13 kartų daugiau nei Japonijoje. Dar svarbiau tai, kad nepaisant daugybės metų derybų, Kinijos netgi nėra tarp pasirašiusiųjų.
Nepaisant to, EK mintis leisti į sandorius neįtraukti pasiūlymų, kuriuose yra daugiau nei 50 procentų prekių ir paslaugų iš šalių, nepasirašiusių sutarties dėl viešųjų pirkimų ar kitokių panašių susitarimų, yra neprotingas. Laisvoji prekyba rinkas atveriančioms šalims teikia naudos, nes didina našumą. Vykdant viešuosius pirkimus, piliečiai ir vyriausybės gauna naudos iš pigesnių pasiūlymų iš užsienio. Tai padeda sutaupyti viešųjų pinigų.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)