, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Prezidento pasiūlymas menkas, bet šiek tiek vilties yra.
Amerikos politikai metų metus apie deficitą kalbėjo tik apsižvalgydami per petį. Dabar, kai į pasaulio finansų krizę ir recesiją galime pažvelgti per galinį automobilio veidrodėlį, 2011-ieji gali tapti metais, kuriais JAV prezidentas Barackas Obama ir Kongresas pasuks fiskalinio taupymo keliu.
Konkuruojantys Kongreso respublikonų ir prezidento biudžeto pasiūlymai užsimena, kad toks laikas jau atėjo, bet pasiūlymai, deja, apima tik mažą dalį dabartinių debatų apie fiskalinę padėtį.
Vasario 14 dieną paviešintame B. Obamos biudžeto projekte kalbama apie 1,1 trilijono JAV dolerių išlaidų mažinimo ir mokesčių kėlimo politiką artimiausią dešimtmetį. „Tam, kad šitiek sumažintume išlaidas, prireiks sunkių sprendimų ir pasiaukojimo“, – deklaravo prezidentas.
Apie 400 milijardų dolerių JAV turėtų sutaupyti penkeriems metams įšaldydama diskrečiųjų išlaidų, dėl kurių kasmet sprendžia Kongresas, į jas neįtraukiant išlaidų saugumui.
Kad pasiektų tikslą, B. Obama prašo sustabdyti apie 200 programų veikimą arba sumažinti joms skiriamų lėšų dalį. Dalis programų yra labai brangios jo partijoje, kad ir nepasiturintiems skiriamos subsidijos šildymui arba stipendijos studijoms vasarą. Jų įtraukimas į bendrą išlaidų „karpymo“ paketą skirtas pagerinti B. Obamos fiskalinį patikimumą.
Viešojo sektoriaus tarnautojų algos būtų įšaldytos dvejiem metams. Pentagono biudžetas per penkerius metus būtų apkarpytas 78 milijardais JAV dolerių, taip pat būtų sumažintos išlaidos kariniams veiksmams Irake bei Afganistane. Bendrai diskrečiosios išlaidos sumažėtų iki 5,6 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai būtų žemiausias lygis per mažiausiai 40 metų.
B. Obamos biudžeto pasiūlyme prognozuojama, kad biudžeto deficitas nusmuks nuo pokario rekordo – 11 procentų BVP dabartiniais fiskaliniais metais iki 3,1 procento 2021 metais. Tai stabilizuotų JAV skolą, kad ir labai aukštame 77 procentų BVP lygyje. Stabilus skolos ir BVP santykis yra tarsi lakmuso popierėlis, rodantis, ar biudžetas ilgalaike prasme yra pusiausvyroje.
Deja, iš arčiau pažvelgus į biudžetą panašėja, kad jis beveik neturi jokių galimybių to pasiekti. Visų pirma, pasak dvipartinio Atsakingo federalinio biudžeto komiteto atstovės Maya MacGuineas, prognozuojamas deficito sumažėjimas remiasi „rožinėmis prielaidomis“ ir „iš dangaus nukritusiais“ pinigais.
Remiantis optimistiškesnėmis nei Kongreso Biudžeto biuro prielaidomis apie ekonomikos padėtį ir pajamų bei išlaidų augimą, kasmet biudžeto deficitas turėtų sumažėti vidutiniškai apie 150 milijardų JAV dolerių (arba 0,8 procento BVP).
Kad ir toliau būtų iš ko mokėti socialinės programos „Medicare“ daktarams bei finansuoti dramatiškai išaugusias išlaidas transporto infrastruktūrai, tarp jų ir 53 milijardų JAV dolerių vertės greitaeigių traukinių bėgių tiesimą, biudžete tikimasi iš Kongreso sulaukti iki 650 milijardų dolerių. Absurdiška, bet nesakoma, iš kur tiek pinigų paimti.2 psl. >>
Kas iš to 1 trln.$ sutaupymo per 10 metų, jei per 2 metus jau išspausdino 4 trln.$ ir dar ketina didinti apimtis ateityje iki 12 trln.?