Kai kurie graikai niršta dėl jų paralyžiuotos, sugedusios šalies. Kiti tiesiog trokšta senų laikų sugrįžimo.
Jie buvo perspėti. Kai 300 Graikijos įstatymų leidėjų ginčijosi – ir pagaliau patvirtino – daug akivaizdžių neigiamų aspektų turintį tarptautiniu lygiu paremtą finansinio gelbėjimo planą, jų ausyse skambėjo grėsmingi oficialūs pareiškimai apie galimas pasekmes, jeigu pasauliui būtų ištarta „ne“.
Neigiami plano aspektai – tai, kad, pavyzdžiui, jis sukels skausmą ir taip jau mokesčius mokančioms nelaimingoms įmonėms ir piliečiams, ir tokiu būdu dotuos mokesčių nemokančius.
Aštuoniolikos graikų ekonomistų grupė (daugiausia iš šalies akademinės diasporos, bėgančios nuo įsidarbinimo per pažintis ir netvarkos, kuri šalyje suskaldo universitetų miestelius) išvardijo labiausiai tikėtinas pasekmes, jeigu šalis būtų pasirinkusi tapti autarkija – šalimi be tradicinių tarptautinių ekonominių ryšių. Kitaip tariant, jeigu ji būtų nustojusi mokėti skolą ir būtų atmetusi mintį su tarptautine pagalba siekti fiskalinės ir administracinės sveikatos.
Viešojo sektoriaus tarnautojų atlyginimai smuktų, bankai žlugtų, tarptautinė paskolų rinka šaliai būtų užverta metų metus. Jeigu būtų atsisakyta euro, tai lemtų hiperinfliaciją.
Tiesmukumu pagarsėjęs vicepremjeras Theodoros Pangalos tai nusako dar šiurkščiau. Jeigu Graikija nutrauktų ryšius su jos galimais gelbėtojais ir išleistų naują drachmą, vietiniai bankai būtų apgulti panikuojančių indėlininkų, ir tvarką palaikyti tektų armijai.
„Parduotuvės bus tuščios, ir kai kurie žmonės iššoks per langus“, – T. Pangalos teigė Ispanijos dienraščiui „El Mundo“. (Pernai T.Pangalos suerzino kai kuriuos tautiečius ir padarė įspūdį kitiems pasakęs, kad ir eiliniai graikai, ir politinis elitas švaistėsi paskolomis ir dotacijomis, kurios persmelkė šalį: „Mes tuo apsivalgėme visi“).
Skambant baisiems perspėjimams, praėjusią savaitę šalyje iš pažiūros vis dar buvo pusiausvyra tarp pasirengusiųjų priimti pokyčius ir tų, kurie akivaizdžiai jų taip stipriai baiminasi, kad verčiau sugriautų šalį, nei rizikuotų bent kiek pakenkti savo interesams.
Alexis Papahelas, Graikijos dienraščio „Kathimerini“ redaktorius, sukūrė terminą „nenoringa koalicija“, skirtą apibūdinti blokuoti reformą nusistačiusių ultrakairiųjų ir ultratradicinių jėgų junginį. Jis atkreipė dėmesį, kad viso pasikeitimo atžvilgiu niūriai įtarių žmonių skaičius dabar gali išaugti, kadangi viduriniosios klasės graikams tenka regėti, kaip per kaminą išeina jų sunkiai uždirbta gerovė.
Kita vertus, šalyje tikrai yra pokyčių šalininkų – tai tarpusavyje susijusių bėdų, įskaitant prastai veikiančią teisingumo sistemą, kleptokratišką valstybės tarnybą ir korupcijos nebaudžiamumą, prislėgti žmonės.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)