Štai kur klausimas, kuris kamuoja Daniją per euro zonos krizę.
Svarbiausios Europos Sąjungos personos praėjusią savaitę suskrido į Kopenhagą, kad pasveikintų Daniją pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungai. Daugumai danų tai tik trumpam sukėlė smalsumą. Jiems tikroji šventė yra 40-osios karalienės Margrethe valdymo metinės.
Ji karaliavo per visą Danijos audringą narystę ES, nuo jos priėmimo į Sąjungą 1973 metais iki sprendimo atmesti Mastrichto sutartį 1992 metais (vėliau pritarta, bet su išlygomis) ir atsisakymo įsivesti eurą 2000 metais. Kad ir kada būdavo klausiami, danai laikėsi įsitvėrę kronos ir monetų su iškalta karalienės galva.
Dabar, kai jos populiarumas yra kaip niekada aukštas, visuomenės parama euro įvedimui yra kaip niekada maža. Tačiau tai neatgraso naujo centro kairiųjų ministrų kabineto nuo noro turėti glaudesnius ryšius su ES.
Savo abejonėmis dėl Europos Danija primena kitą garbingą monarchiją, kuri taip pat įsijungė į Sąjungą 1973 metais ir šiemet mini karališkąjį jubiliejų. Kaip ir Danija, Didžioji Britanija pasirinko išlygą dėl bendrosios valiutos (kitos ne euro zonos narės yra teisiškai įpareigotos įsijungti į euro zoną).
Kai reikia skatinti vieningą rinką, Danija ir D. Britanija yra sąjungininkės, pasirengusios viena kitai padėti. Danijos karaliai kadaise valdė dalį D. Britanijos žemių, o britų pulkai išlaisvino Daniją iš nacių okupacijos 1945 metais.
Šalis vienija ir tai, kad nauja Danijos socialdemokratė ministrė pirmininkė, Helle Thorning-Schmidt, yra ištekėjusi už Stepheno Kinnocko, buvusio britų Darbo partijos lyderio Neilo Kinnocko sūnaus.
Danams gyvenimas Europos Sąjungoje reiškia, kad reikia rasti pusiausvyrą tarp artimiausios kaimynės ir didžiausios prekybos partnerės Vokietijos bei sielos draugės ir istorinės sviesto ir kiaulienos rinkos D. Britanijos.
Mažai kas labiau už danus nusivylė D. Britanijos barniu su ES partneriais gruodį. Britų premjeras Davidas Cameronas vetavo ES sutarčių peržiūrėjimą, versdamas kitus siekti atskiros sutarties dėl finansinės drausmės.
Šis susikirtimas buvo „blogiausias įmanomas atvejis Danijai“, teigia Bo Lidegaard, dienraščio „Politiken“ redaktorius. „Mums nenaudinga, jei mūsų artima draugė ir didžiausia rinka tolsta viena nuo kitos“, – teigia jis.
H. Thorning-Schmidt pastangos nutraukti nesantaiką užsitarnavo kandų papeikimą iš Nicolas Sarkozy lūpų. „Jūs esate už euro zonos ribų ir maža šalis, ir jūs nauji. Mes nenorime girdėti iš jūsų“, – pasak vieno pasakojimo, taip pasakęs Prancūzijos prezidentas (H. Thorning-Schmidt neigia, kad tokie žodžiai buvo panaudoti, tačiau pripažįsta, kad vyko energingi ginčai).
Santykiai buvo paskubomis aplopyti, D.Britanijai dalyvaujant derybose „stebėtojos“ statusu.
H. Thorning-Schmidt teigia, kad svarbiausias dalykas šaliai pirmininkaujant ES bus tapti „tiltų tiesėja“.2 psl. >>
Spausdinti
Klaus tol, kol atsakymas bus „įsivest“. Čia jau viskas aišku, švari schemutė.
Aciu tiems kurie neleido ir Lietuvoje isivesti nes kas zino kaip mes dabar gyventume ir kur mes butume, gal irgi butume tarp tu 4. Truputeli skaicius pagrazyno ir viskas euras pas juos. Pas mus irgi tokia praktika egzistuoja, pradzioje metu Bankas tarp lyderiu o pabaigoje jau bankrutavo. Aisku ir Baranauskas ne is pirsto lauztas dievagojosi grizt ir i visus prokuraturos klausimus atsakyt bat tai tik buvo akiu dumimas.
beabejones dabar viso pasaulio akys krypsta i Danijos vyriausybe kaip tai Danija gali pirmininkauti ES neturinti euro, nors jo jiems ir nereikia. tik idomu bus paziuret ka musu cirkas iskries kitie met kai Lietuvai reikes pirmininkauti.