, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Rinkos nėra vienintelė grėsmė eurui. Rinkėjai taip pat gali kelti grėsmę.
Net ir vertinant nereikliais euro zonos standartais, tai, kad vadovų susitikime priimtas susitarimas išgyveno mažiau nei savaitę, yra apgailėtina. Spalio 27 dieną Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy paskelbė „išsamų euro gelbėjimo planą“. Tačiau tuo metu, kai „The Economist“ žurnalas keliavo į spaustuvę, jų planai jau buvo suplėšyti į skutus. Graikijos premjeras George’as Papandreous atrodė pasmerktas, atstumtas kai kurių savo ministrų, daugelio savo partijos narių ir galbūt daugumos žmonių savo šalyje.
Taigi buvo brutaliai pademonstruota, kad susitikimo pasiekimai – visiškai paviršutiniški. Vietoje to, kad kuriam laikui aprimtų, rinkos vėl buvo įstumtos į naują sumaištį.
Eurui vienu ar kitu būdu vis tenka tikrintis, ar turi visuomenės paramą. Jeigu euro zonos vadovai nesuims, šioje kovoje jų valiuta gali pralaimėti.
Dėmesys pasiuntiniui
G. Papandreou iš dalies pats susikūrė sau bėdų. Kai pradėjo siekti Graikijos žmonių paramos žadėdamas referendumą, jis iš karto Europos sostinėse buvo pasmerktas kaip kvailys ar išdavikas. Kodėl jis sugadino visą vadovų gerai padarytą darbą? Kaip jis drįsta lemti negandas likusiai euro zonai po to, kai ji taip dosniai išgelbėjo jo plevėsą šalį?
Įniršę N. Sarkozy ir A. Merkel pakvietė Graikijos premjerą išbarti artėjant Didžiojo dvidešimtuko (G20) suvažiavimui Kanuose.
N. Sarkozy viltys, kad G20 susitikimas paruoš dirvą dosnioms besivystančių rinkų investicijoms paremti eurą, ir taip buvo menkos. Dabar tai atrodo apskritai nebeįmanoma.
G. Papandreou neįtikėtinai chaotišku būdu paliko euro zoną surakintą nežinomybės. Pasiūlęs surengti referendumą dėl Graikijos gelbėjimo plano, jis šį pasiūlymą atsiėmė.
Galbūt premjero partija „Pasok“ sudarys nacionalinės vienybės vyriausybę su opozicija „Naująja demokratija“, vadovaujama technokrato. Galbūt vyks nauji rinkimai. Galbūt net ir šitie planai sugrius, kaip kad sugriuvo ir ankstesni. Tuo metu laikrodis tiksi: maždaug per mėnesį Graikijai būtina gauti šviežią pinigų porciją iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir europinių institucijų. Arba tiesiog bankrutuoti.
G. Papandreou sukėlė didžiulę netvarką, bet jį labiau tiktų vadinti blogą žinią atnešusiu pasiuntiniu, o ne piktadariu.
G. Papandreou sukėlė didžiulę netvarką, bet jį labiau tiktų vadinti blogą žinią atnešusiu pasiuntiniu, o ne piktadariu. ES lyderių plano trūkumai buvo ne jo kaltė. Palūkanų normų skirtumas tarp Italijos ir Vokietijos skolų pradėjo augti gerokai prieš tai, kai G. Papandreou numetė savo bombą.
Jeigu euro zona būtų surentusi patikimą apsauginę sieną aplink Italijos ir kitų sunkumų turinčių euro zonos šalių vyriausybių obligacijas, Graikijos nemokumas dabar nepaskleistų viruso į kitas šalis. Stabilūs skolintojai valstybėms būtų padėję apsaugoti Europos bankus, o tinkamas planas sustiprinti silpniausius bankus būtų sutvirtinęs sienos cementą.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)