, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Austrijos sostinės Vienos didybė išblankusi, bet miesto pavadinimas vis dažniau skamba euro zonos politikos formuotojų lūpose. „Vienos iniciatyva“ vadinamas 2009 metais sudarytas planas, kuris sustabdė finansinio užkrato plitimą Vidurio ir Rytų Europoje.
Užsienio bankai pasižadėjo nebėgti iš šio regiono. Dabar šis planas minimas kaip galimas modelis sprendžiant Graikijos valstybės skolos krizę. Poreikis sugalvoti naują planą Graikijai didėja. Gegužės 20 dieną reitingų agentūra „Fitch“ sumažino šios šalies skolos reitingą dar trimis laipteliais.
Praėjusią savaitę Graikijos dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas pasiekė 16,8 procento – daugiau nei dvigubai daugiau nei prieš metus.
Rinkoms šitaip baidantis šalis negalės kitais metais negalės pasiskolinti, kaip kad buvo tikimasi 2010 metų gegužę, gelbėjant Graikiją pirmąjį kartą. Naujausia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) apžvalga bus paskelbta birželį. Tikėtina, kad joje Graikija bus liaupsinama už savo progresą, bet TVF nerimaus dėl ateinančių metų rodiklių.
Graikijos vyriausybė žaidžia su keliomis jai belikusiomis kortomis. Gegužės 23 dieną ji paskelbė apie planus pagreitinti valstybės valdomo turto pardavimą, įskaitant telekomunikacijų bendrovę, paštą ir uostus. Spaudžiama kaimynų ir TVF, ji iš privatizacijos tikisi surinkti apie 50 milijardų eurų.
Turto pardavimas yra patrauklus viešojo sektoriaus balanso išvalymo būdas, nenaudojant dar labiau paklausą užsmaugti galinčių kitų priemonių.
Kad ir kaip būtų, abejojama, ar Graikija gali įgyvendinti savo užmojus. Abejonės iš dalies kyla todėl, kad nesant žemės registro vyriausybė gali neturėti visų norimų parduoti objektų aiškių nuosavybės teisės dokumentų. Be to, kyla ir todėl, kad neaišku, kokia kaina bus nustatyta bei todėl, kad privatizacija šalyje sužadina politinę opoziciją.
Bet kokiu atveju, išpardavimas neįvyks pakankamai greitai, kad būtų užpildyta finansavimo spraga 2012 metais.
Europai telieka rinkis iš nemalonių variantų (žr. lentelę). Nė vienas Europos politikos formuotojas neatrodo linkęs pritarti rimtam Graikijos skolos apkarpymui, nes bijo, jog tai pakenks pasitikėjimui ir kitose šalyse. Ir nė vienas Europos politikas nenori būti regimas kaip duodantis dar daugiau mokesčių mokėtojų pinigų graikams ir nieko už tai negaunantis.
Dar vienas galimas pasirinkimas būtų „perskirstymas“, jeigu skolintojai sutiktų savanoriškai atidėti jų turimų obligacijų išpirkimo terminus. Tai nesutvarkytų Graikijos finansų – galėtų sumažinti dabartinę grynąją Graikijos skolos vertę ne daugiau kaip 20–25 proc., bet padėtų šaliai kuri laiką laikytis nuošaliau nuo rinkų.
Tačiau reitingų agentūros yra įspėjusios, jog toks „švelnus skolos restruktūrizavimas“ ar net galiojančių obligacijų atpirkimas ir anuliavimas (ką agentūra „Moody‘s“ vadina „restruktūrizavimas slapčiomis“), galėtų būti vadinamas nemokumu ir paskatintų toliau mažinti Graikijos reitingus.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)