, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Europos lyderiai vis dar gali išvengti apokalipsės, bet tik jeigu veiks drąsiai ir greitai.
Pabaiga jau arti. Ollis Rehnas, Europos Sąjungos ekonomikos komisaras, pareiškė, kad liko dešimt dienų euro zonai išsigelbėti (o tai kas konkrečiai nutiks gruodžio 12 dieną?). Radekas Sikorskis, Lenkijos užsienio reikalų ministras, tvirtina, kad Vokietijos paralyžiaus bijo labiau nei Vokietijos galios (ar Rusijos raketų).
JAV prezidentas Barackas Obama teigia, kad euro zona kelia didžiausią grėsmę Amerikos gerovei. Kartą atstūmę Tarptautinį valiutos fondą (TVF), euro zonos lyderiai meldžia jo pagalbos.
Europos koridoriuose kalbama apie tai, kas taps išrinktaisiais. Ar tai bus 27 ES narės, ar tik 17 priklausančiųjų euro zonai? Jeigu ir tai neįmanoma, gal galėtų šešios AAA reitingus turinčios euro zonos narės susisaistyti kartu?
Trumpai tariant, atėjo laikas atgailauti. Tačiau kokia buvo prigimtinė nuodėmė? Vokietijos akimis, tai – pernelyg didelis įsiskolinimas. Nors besikamuojančioms šalims gali būti pagelbėta, tikrasis išsigelbėjimas turėtų ateiti iš asmeninių pastangų sumažinti deficitą, grąžinti skolas ir padidinti konkurencingumą.
Vokietija taip pat nori naujo įsipareigojimo: ES sutartys turi būti pakeistos, kad nacionaliniai biudžetai būtų atidžiai nagrinėjami Briuselyje, turint įgaliojimus pritaikyti „automatines“ sankcijas šalims-paklydėlėms. Tai paremtų Europos Teisingumo Teismas.
Vokiečiai mano, kad tik įsipareigojimas sutartyse ir teisėjų galios užtikrins, jog bus vykdomi pažadai laikytis drausmės. Niekas neneigia, kad jų teiginiai turi prasmės. Tačiau dauguma taip pat mano, kad nuodėmingumas yra paplitęs daug plačiau.
Vokietija pati viena pirmųjų pažeidė Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus 2002-2003 metais. Už kiekvieno neatsakingo skolininko yra nerūpestingas skolintojas (dažnai tai – Vokietijos bankas). Vieno perteklinis deficitas reiškia kito pernelyg didelį perteklių. Euro zonos sandara buvo ydinga, nes nebuvo mokestinės integracijos ar centrinio banko, kuris galėtų veikti kaip paskutinės vilties skolintojas.
Už kiekvieno neatsakingo skolininko yra nerūpestingas skolintojas (dažnai tai – Vokietijos bankas). Vieno perteklinis deficitas reiškia kito pernelyg didelį perteklių
Jeigu taip, tai dabar labiausiai reikia daugiau tarpusavio paramos: jungtinių euroobligacijų, kad būtų pasidalyta bent kiek skolos, kaip kad pasiūlė Europos Komisija. Be to, galbūt reikėtų pakeisti Europos centrinio banko (ECB) įstatus.
Tokias pozicijas bus sunku suderinti iki šios savaitės suvažiavimo. Vokietija ir Prancūzija paprastai mėgina pristatyti bendrą poziciją. Tačiau šį kartą tai atrodo ne taip paprasta: Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy praėjusią savaitę sakė kalbas atskirai.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)