, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Euro zonos liga grįžta. Gydymui reikia daugiau integracijos, tačiau ja nesižavi Vokietija.
Kai Vokietijos bulvarinio laikraščio „Bild“ redaktoriai susitiko su Mario Draghi, jie įteikė jam smailiaviršį šalmą, vokiškai vadinamą „pickelhaube“. Jie norėjo priminti šiam italui, jog pernai nupiešė jį dėvinti Prūsijos armijos apdarus, nes laikė jį labiausiai vokišku iš visų kandidatų į Europos centrinio banko (ECB) valdytojus.
Tai gali būti naudinga: griežto kurso šalininkai vienas po kito šaudo į M. Draghi už tai, kad jis apipylė bankus vienu trilijonu eurų pigių pinigų. Jis pripažįsta, kad šie „stiprūs vaistai“ gali turėti šalutinį poveikį, bet jie veikia: „Blogiausi laikai euro zonoje jau praeityje“.
Nesame tuo tokie tikri. Ispanijos vyriausybei stipriai prašovus su praėjusių metų deficito tikslu, vėl kyla Ispanijos temperatūra. Italijos premjeras Mario Monti išreiškė susirūpinimą (kurį vėliau atsiėmė), kad Ispanijos liga gali neigiamai paveikti jo šalies sveikimą.
Portugalija ir Airija yra apimtos nuosmukio, ir joms gali prireikti antro gelbėjimo etapo. Graikija turbūt paprašys trečio gelbėjimo (ir oficialios skolos restruktūrizavimo). Kai baimė grįžo, grįžo ir siūlymai didinti euro zonos gelbėjimo fondus.
„Turėtų būti suręstos stipriausios nei kada buvusios apsauginės sienos, pakankamai stiprios, plačios, gilios ir aukštos – tiesiog didžiulės“, – teigia Angelas Gurría, turtingojo pasaulio idėjų kalvės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), generalinis sekretorius.
Tačiau Vokietija renkasi atsakyti lėtai ir palaipsniui. Naujausios užuominos rodė, kad ji kovo 30–31 dieną Kopenhagoje vykusiame finansų ministrų susitikime ji sutiks padidinti apsaugines sienas tik šiek tiek. Laikinajam Europos finansinio stabilumo fondui (EFSF) bus leista persidengti su nuolatiniu naujuoju Europos stabilumo mechanizmu (ESM), kuris pradės veikti ateinančią vasarą. Galbūt tik vieneriems metams sujungus du fondus, skolinimo pajėgumai galėtų padidėti nuo 500 milijardų iki maždaug 740 milijardų eurų.
To gali pakakti įtikinti kinus, amerikiečius ir kitus leisti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) padidinti savo išteklius bei taip padėti apsiginti. Tačiau tai toli gražu nėra ta triuškinanti jėga, kurios siekia A. Gurria.
„Vokiečiai mano, kad vienintelis būdas priversti šalis imtis reformų yra laikyti jas persvėrus per langą, – teigia vienas diplomatas. – Tai tik sustiprina tikėjimą rinkose, kad euro zona yra ant nelaimės krašto“.
Vokietija nerimauja, kad sumažinus spaudimą silpnoms valstybėms, jos aprims. „Vokiečiai mano, kad vienintelis būdas priversti šalis imtis reformų yra laikyti jas persvėrus per langą, – teigia vienas diplomatas. – Tai tik sustiprina tikėjimą rinkose, kad euro zona yra ant nelaimės krašto“.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)