, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dienos skaičius
148
Tiek tūkstančių kompiuterių kasdien paveikia kompiuteriniai virusai.
Visi tekstai

The Economist

Demonologijos pavojai

The Economist | 2012-01-09

Neapykanta bankininkams yra vienas seniausių ir pavojingiausių pasaulyje nusistatymų.

Svaidyti plytgalius į bankininkus yra populiarus būdas leisti laisvalaikį. Judėjimas „Užimkime Volstrytą“ ir įvairios jo atšakos skundžiasi, kad blogasis vienas procentas, iš kurio daugelis yra bankininkai, lupa pinigus iš dorų 99 procentų.

Holivudas apjuodino finansininkus filmuose „Volstrytas“ (angl. „Wall Street“), „Volstrytas 2“ („Wall Street 2“), „Per dideli, kad žlugtų“ („Too Big to Fail“) ir „Rizikos riba“ („Margin Call“). Kalnai knygų pateikia tą pačią nuomonę ir nesinaudodamos aktoriaus Michaelo Douglaso paslaugomis.

Pyktis yra suprantamas. Finansinė 2007-2008 metų krizė sukūrė didžiausią recesiją nuo ketvirtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Dauguma įvykių centre buvusių finansininkų liko nenukentėję. Didžiausi bankai dabar didesni nei kada nors anksčiau. Priedai prie atlyginimų ir vėl pučiasi. Senas posakis apie bankininkus, kad jie tiki kapitalizmu, kai reikia susirinkti pelną, ir socializmu, kai reikia mokėti už nuostolius, skamba iki skausmo teisingai.

Tačiau ar priešiška reakcija pavojaus metu nebus pernelyg didelė? Ar galėtų teisinga kritika virsti į bjaurią išankstinę nuomonę? Ir ar galėtų bjauri išankstinė nuomonė sukurti gerovę naikinančias politikos priemones? Žvilgsnis į praeitį rodo, kad turėtume sunerimti.

Panieka besiverčiantiems iš pinigų turi ilgą istoriją. Jėzus išvarė pinigų keitėjus iš šventovės. Timotiejus mums sako, kad „meilėje pinigams slypi viso blogio šaknys“. Pranašas Mohamedas uždraudė verstis iš palūkanų. Žydai vadina palūkanas neshek – kąsniu. Katalikų bažnyčia uždraudė verstis iš palūkanų 1311 metais.

Alighieris Dante nusiuntė pinigų skolintojus į septintąjį pragaro ratą, kuriame taip pat yra Sodomos gyventojai ir „turintys kitų nenatūralių ydų“. Per amžius neapykanta pinigų skolinimui – pinigus kuriantiems pinigams – buvo jaučiama tokia pati, kaip ir šaknų neturėjimui vienoje vietoje.

Kosmopolitus pinigų skolintojus yra sunkiau apmokestinti nei nejudrius žemės savininkus, bambėjo vyriausybės. Vokiečių poetas Heinrichas Heine kritiškoje kalboje prieš Rothschildus piktinosi, kad pinigai „yra skystesni nei vanduo ir mažiau pastovūs už orą“.

Toks nusistatymas yra pavojingas. Nesant pinigų jiems patepti, prekybos varikliai sukasi lėtai arba visai sustoja. Draudimą skolinti pinigus atšaukusios civilizacijos tapo turtingomis. Išlaikiusios draudimą yra inertiškos.

Šiaurės Italija penkioliktame amžiuje klestėjo, kai Mediciai ir kitos bankininkų šeimos atrado, kaip apeiti taisykles. Ekonominė lyderystė persikėlė į protestantų Europą, kai Martinas Lutheris ir Johnas Calvinas pavertė pinigų skolinimą priimtinu.

Kol Europa stūmėsi į priekį, verstis iš palūkanų draudžiantis islamo pasaulis liko įklimpęs skurde. 1000-aisiais metais Vakarų Europos dalis pasauliniame bendrajame vidaus produkte (BVP) buvo 11,1 procento, palyginti su Artimųjų Rytų 8,6 procento. Apie 1700-uosius Vakarų Europai priklausė 13,5 procento dalis palyginti su Artimiesiems Rytams tekusiais 3,4 procento.2 psl. >>

Puslapis 1

KOMENTARAI (4)

Justas    2012-01-09 19:41

Labai netikęs ir šališkas straipnis. Visų pirma – bankininkai yra pateikiami, kaip situacijos įkaltai. Suprask maždaug taip: ekonominių/finansinių krizių jie nesukėlė (ar tikrai?). Visų antra – kur yra aptariamas pasaulio rinkos rizikos diversifikavimas (išskirstymas), kuomet ekonominiai sektoriai sudaro palyginti panašią rinkos dalį. Trečia – perteikiamas jausmas, kad mes turėtume būti dėkingi bankams ir bankininkams, kad jie apskritai yra, nes be jų nieko pasaulyje gero neįvyktų. Fui. Gėda. Gėda IQ ir toriškąjam Economist. Purvinas $ smirdantis straipsnis

Mantas    2012-01-09 19:56

O man straipsnis kaip tik pasirodė kur kas šviežesnis nei masinė liaudies “occupy wallstreet” išmintis. Šiam straipsniui iliuostruoti pasirinkčiau jutubo klipukus, kur iš demonstrantų imamas interviu ir jie pasakoja kodėl jie ten stovi (labai gerų yra
).

Justai, bankininkai pateikiami kaip situacijos įkaitai, juk taip ir iš dalies yra. Niekas nesako, kad jie švarūs, bet ir negali sakyti, kad vienas pirštas nuspaudžia vieną mygtuką. Jeigu apsidairysi, galime puikiai matyti kokiam tinginių pasaulyje gyvename, taigi va ir viena iš krizės priežasčių.

hyp    2012-01-10 12:47

Pinigus privalu gerbti abiejose barikadu pusese. Kai spekuliuojama svetimo darbo laiko pinigine israiska, per matematikos ir statistikos formules, tai is kur rasis pagarba profesijai? Ir nei idealizuotas 15 amziaus bankininkas, nei 21 amaziaus makleris ar santechnikas Dzo cia ne prie ko. Pasitikejimas statomas darbais. Bankai pasitikejima ivertina ir primeta savo taisykles tavo pinigams, o kai pinigu nelieka, kas kaltas??? Zmones, kurie patikejo pinigus bankams :) Nieko asmenisko, tik biznis.

Justas    2012-01-11 11:08

Dėkui Mantai už pakomentavimą.

Galbūt ne iki galo aiškiai parašiau savo nuomone. Manau, kad nuo XX iki XXI amžiaus bankų koncentracija įgavo vis didesnį pagreitį, o išvestinės finansinės priemonės (sukurtos ~1940-1950m.) įgavo tokią svarbą ir reikšmę pasaulio ekonomikoje, su kuria lygintis deja negali nė vienas sektorius: nei gamybos, nei paslaugų sferos. Kadangi investiciniai bankai buvo tos institucijos, kurios rėmė/lobizavo (pakišinėjo JAV politikus) šių priemonių sukūrimą, manau natūralu yra reikalauti gerokai ir tikrai gerokai didesnės atsakomybės iš bankų/viso finansinio sektoriaus negu kad šiuo metu yra tas daroma. Palanku būti dideliu banku – tave gerbia, nes esi didelis ir patikimas, o jeigu ir pasirodo, kad esi iš vidaus supuvęs, JAV su FED tave parems tiek, kad nežlugtum, nes bijo domino efekto. Nemanau, kad ant tokių “pamatų” yra statoma tvari pasaulio ekonomika.
OccupyWall street judėjimas yra labai teisingas reikalas. Tik turi esminę bėdą – ne ten protestuoja. Jie sako, kad bankininkai yra blogis, kad juos JAV valstybė remia pinigais ir t.t. Viskas būtų gerai, tik jie turėtų protestuoti ne NYC WallStreet bet Wasingtone prie Baltujų rūmų ar Kongreso Rūmų, nes būtent ten ir sėdi tie žmonės, kurie nusprendė galbėti bankininkus.
Gal dabar aiškiau pasakiau savo nuomone :) tikrai norėčiau tęsti šitą diskusiją.

Justas

Dienos grafikas

Komentarai

Pirmiausia, gerai pagalvokite: kodėl iš tiesų norite būti ne kuo kitu, o rašytoju? Kas per keistas kam ...
Rinkimuose nugalėjusios partijos, atrodo, turi svarbesnių rūpesčių nei kompetentingos Vyriausybės kad ...
Pastaraisiais metais aukštasis mokslas tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Reikėtų džiaugtis, ...

Skaitytojų komentarai

  • 2013-02-07
    Atleiskit, bet ką autorius norėjo psaakyti šia karikatūra? Asmeniškai manau, jog tokios ir panašios karikatūros bei visas (ne)lygių teisių diskursas tik paaštrina visuomenės nusistatymą kad taip ir yra, vargšės tos moterys . O neturėtų būti IR tikrai ne visada yra. Neužskaitau.
    Sulanny
    Komentuojamas straipsnis
    Viešųjų įstaigų tikslas – tas pats, atlyginimai – visiškai skirtingi
  • 2013-02-06
    Įdomi nuomonė. Visad gaoljvau pamėginti dirbti mokykloje vien dėl to, jog pažiūrėčiau, ar tikrai ten taip daug blogiau nei bet kur kitur. O gi bet kur dirbant ir norint daug uždirbti, reikia dirbti. Ir migrena būna, ir stresas, ir akis skauda nuo darbo savaitgaliais, ir pan. Man keisčiausias argumentas ir yra tas, kad, suprask, kaip blogai, kad nugara ir pečiai pavargsta nuo darbo savaitgaliais. Tokie pasakymai įžeidžia mane asmeniškai, kaip dirbančią ne mokykloje, uždirbančią panašiai kaip vidutinis mokytojo atlyginimas, ir turinčią tokių pačių neva problemų ir darbo laiką. Dar priedo, dirbu kasdien nuo ryto visą darbo dieną ir iki vakaro, jei yra darbo, ir savaitgaliais, jeigu jo yra. Bet jeigu nemyli savo darbo (kad ir kaip naiviai tai skamba), jauti nuoskaudų dėl darbo savaitgaliais, migrenos ir t.t., tikrai nepadės 100 ar 300 lt padidėjęs atlyginimas. Po pusmečio reikės dar. Vadovaujantis mokytojų logika, turėčiau eiti streikuoti, kad darbdavys man padidintų atlyginimą, bet puikiai suprantu, kad realybė yra tokia, kokia yra. Eini derėtis, o jei jis negali daugiau pasiūlyti, o manai, kad esi vertas daugiau, susirandi vietą, kur ne vien pats save įvertinsi kaip aukso puodą, bet daugiau įvertins tas, kuris ir mokės. Ir tai bus ta kaina, kuri yra rinkos vertė, ar panašiai vadinama.O jeigu nesugebu susirasti, kas mokės daugiau, turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau nesu vertas, ieškot papildomų būdų užsidirbti ir pan. Apie mokytojų užimtumą. Esu bendravus su kai kuriais mokytojais. Mane labiausiai šokiravo, kad jie visąlaik be galo užsiėmę, nori pinigų už darbą, bet jo padaryt nelabai turi kada, nes nesvietiškas užimtumas, nesiliaujančios problemos etc. Tačiau kai paklausi, kodėl negali susitikti darbiniu reikalu, už kurį gauna neblogą papildomą užmokestį, sako: šiandien negaliu, nes 4 valandą priėmimas pas Prezidentę (sakau, tai po jo ne, tada būsiu pavargus), šiandien negaliu, nes einu į spektaklį (labai pagirtina, bet kai man reikia padaryti darbą, viršininkui tikrai negaliu pasiteisinti, jog padarysiu rytoj, nes šiandien einu į spektaklį), padarysiu ne šiandien, nes dabar pas mane yra svečių ir mes geriam alų (o mirtinai darbą atlikti reikia iš vakaro, pats sėdi iki vidurnakčio ir darai dalykus už juos) ir t.t.Iš savo mokyklos atsimenu ir labai gerai atrodančių ir besijaučiančių mokytojų, iš kurių ir mokėmės svarbiausio džiaugtis savo gyvenimu, savo darbu, savimi pačiu. Lygiai taip pat ir ne mokykloje dirbant matau žmonių, kurie nelaimingi, visada surūgę, steigia profsąjungas ir piktinasi per mažu atlyginimu, per dideliu darbo krūviu, bet darbovietėj yra išdirbę beveik ilgiausiai iš visų. Tuomet kyla pamąstymas, kad nepasitenkinimas darbu, atlyginimu ir krūviu priklauso ne nuo darbovietės, o nuo pačio žmogaus. O Jūratę, kuri sako, kad išėjus iš mokyklos baigėsi migrena, suprantu. Tačiau ir man pakeitus darbą baigėsi stresas, bet iš to reiktų pasidaryti išvadas, jog tas darbas tiesiog ne tau.2000 Lt nėra daug. Bet tai yra realu. Tai vidutinis atlyginimas, vadinasi, taip gyvena dauguma piliečių. Iš mokytojų keliamo triukšmo atrodo, kad jie labiausiai nuskriausti ir gauna minimumą. Kalbėkim apie tai, kad vidutinis atlyginimas nėra orus. Bet jį dirbtinai pakėlus irgi niekas nepasikeis. Eikit pastudijuot ekonomikos pagrindų.
    Dhan
    Komentuojamas straipsnis
    Nestabilūs atlyginimai
  • 2013-02-06
    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rikons dingo 250 tūkst. dirBančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas) Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų didžiausias Europoje? Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 40 milijardų? Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ Kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai? kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMAA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo. kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)? kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)? kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?
    Erika
    Komentuojamas straipsnis
    FNTT skandalas ir diletantų choras
  • 2013-02-06
    Puikus straipsnis. Daugiau tokių. Rusija niedkaa negailėjo pinigų terotorijų pavergimui. Nesvarbu, kad savo piliečius badu marina, svarbu, kuo daugiau užgrobti žemių, dabar ir žmonių protų. Vėl juos paversti kolchozninkais-vergais. O per juos ir visą inteligentiją, verčiamą tapti kolchozininkais.Man buvo įdomu, kai pasirodė žinutė, kad per 4 metus Uspaskichas išleido 24 milijonus Lt. Galvojau Lietuvos žemes supirkinėja.Pasirodo ne. Žmonių protus. Todėl dabar ir gali žaisti, kaip katinas su kvailais peliukais. Jau nustojusiais mąstyti, praradusiais vertybes, pasiduodančiais į valstybės valdymo lygmenį iškelti sukčiavimą, melą, veidmainystę, valstybės šmeižtą ir galiausiai išdavystę. Lietuvi, ar tau negaila tavo istorijos, tavo garbės? Kodėl tokiu tapai su kisieliumi vietoje smegenų? Ar jau pasiilgai kolchozninko duonos? Aš ją prisimenu kaip baisiausią siaubą, marą, badą, lietuvių tautos masines žudynes. Negalvokite, kad išliksite, atsipirksite balsuodami . Putinas juokiasi į sugniaužtą špygą, beje, kuria lietuviu iš ekrano badė Ką darysi, kad kaip sakė Rūta, lietuviai avinai, nubalsavo už šašlykus Nemanau, kad ta šašlykų vakarienė su russkaja vodka patiekti lietuvių tautai užtruks. Pagarbiai mąstantiems Ona Voverienė, Vilnius, 2012. 12.03.
    Tarek
    Komentuojamas straipsnis
    D.Grybauskaitė palieka R.Palaitį poste, valdantiesiems siūlo aiškintis Seime
  • 2013-01-28
    Kokia šauni Moteris! Sėkmės jai!
    Ainis
    Komentuojamas straipsnis
    L. Ruokytė-Jonsson: bijau tik įklimpti į abejingumo liūną

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e