Narystė ES buvo naudinga Bulgarijai ir Rumunijai, bet šios šalys baigia išsemti eurokratų kantrybę.
Per pastaruosius kelis tūkstantmečius Konstancos uostas Juodosios jūros pakrantėje regėjo daug įsiveržėlių ir okupantų. Tačiau romėnams, avarams ir osmanams neteko susidurti su „Stefan cel Mare“ – stebėjimo radaru, šiluminėmis vaizdo kameromis bei šaudymo bokšteliu apginkluotu pasienio priežiūros laivu.
Jūroje tirpstant ledui, ant tiltelio stovėdamas Catalinas Paraschivas, linksmas kapitonas, išdidžiai aprodo savo laivą. „Stefan cel Mare“ buvo pastatytas gavus Europos Sąjungos finansavimą, kad padėtų Rumunijai atitikti ES bevizio režimo erdvės – Šengeno zonos – reikalavimus. Kai kurie iš19–os laivo įgulos narių keliavo į Nyderlandus, kad išklausytų specialius laivą konstravusios olandų įmonės „Damen“ apmokymus.
Tačiau Nyderlandų vyriausybė parodė kur kas mažiau entuziazmo, kai Rumunija ir jos pietinė kaimynė Bulgarija pareiškė norą įsijungti į Šengeno erdvę. Kaip ir kitos ES šalys, Nyderlandai pripažįsta, kad abi šalys atitinka techninius Šengeno erdvės reikalavimus. Tačiau jie nerimauja, kad įmantri pasienio apsaugos technika duos mažai naudos, jeigu pasienio pareigūnai bus korumpuoti.
Nyderlandai tvirtina, kad vetuos šios poros įsijungimą į Šengeno erdvę, jei jos neįdės daugiau pastangų į kovą su kyšininkavimu. Susierzinę bulgarai ir rumunai atšauna, kad olandų vyriausybė yra ją parlamente remiančių ksenofobiškų karštakošių politikų įkaitė.
Ginčas yra sunkus, ir nuo jo pavargo visi jo dalyviai. Dauguma analitikų tikisi, kad bus susitarta šiemet, greičiausiai rugsėjį, prieš Rumunijos visuotinius rinkimus. Tačiau, jeigu susitarta bus, tai veikiau bus nekantrumo triumfas, o ne Europos Sąjungos legendinės keistis skatinančios galios poveikis.
Praėjus penkeriems metams nuo to laiko, kai Bulgarija ir Rumunija įsijungė į ES (daugelis Briuselyje mano, kad per anksti), jos išlieka neturtingiausiomis jos narėmis. Pažanga korupcijos ir teisinės sistemos srityse lėta. Vis dar veikia ES Bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmas, tariamai laikina stebėjimo sistema, įkurdinta ten 2007 metais, kad nuramintų kitas šalis.
„Mes nesitikėjome, kad tai užtruks taip ilgai“, – sako nusikamavęs Briuselio pareigūnas. Ministrai Bukarešte ir Sofijoje apimti tokio paties nuovargio. „Šis mechanizmas prisidėjo prie daug patobulinimų, tačiau jau laikas užversti šį puslapį“, – sako Leonardas Orbanas, Rumunijos Europos reikalų ministras ir vyriausiasis priėmimo į Sąjungą derybininkas.
Kai kurie mano, kad ES turėtų užbaigti stebėjimo etapą arba pažangą matuoti kitaip. Kiti sako, kad pastangos pagaliau atneša rezultatų. Monica Macovei, Europos parlamento narė ir buvusi Rumunijos teisingumo ministrė, atkreipia dėmesį į vien praėjusiais metais išaugusį nuteistų aukštų pareigūnų skaičių.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)