Pastarosiomis dienomis populiariausias žodis Briuselyje yra „augimas“. Galbūt didelei daliai Europos gresianti recesija telkia protus. Arba galbūt šalių vadovai suprato, kad taupymo vajus kelia nesantaiką. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde teigia, kad jeigu skolų krizė nebus išspręsta ir ekonomika vėl nepradės augti, Europai ir pasauliui gresia sugrįžti į praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Didžiąją depresiją.
Sausio 30 dieną suplanuotame susitikime Europos Sąjungos vadovai iškilmingai kalbės apie ekonomikos skatinimą, jaunimo nedarbo mažinimą, paramą smulkioms įmonėms ir daug daugiau. Jie gali net paskirti lėšų darbo vietoms kurti, pavyzdžiui, su Europos investicijų banko pagalba panaudodami neišleistus ES paramos fondus.
Nesileiskite apkvailinami šių kalbų. Kiekvienas turi skirtingų minčių apie augimą, ir šiose mintyse dažnai atsispindi ilgalaikis išankstinis nusistatymas.
Vokietijai augimo skatinimas nereiškia, kad reikia išleisti daugiau pinigų. Jis siejasi su fiskaline drausme ir struktūrinėmis reformomis silpnesnėse šalyse.
Prancūzija pirmenybę teikia „nelojalios“ konkurencijos apribojimui harmonizuojant mokesčius, kad mažus mokesčius taikančios šalys (pavyzdžiui, Airiją) nustotų vilioti verslą iš labiau apmokestintų (pavyzdžiui, Prancūzijos). Arba tam, kad Didžioji Britanija netaikytų griežtesnių taisyklių savo bankams, ir šie nepradėtų atrodyti saugesni už prancūzų bankus
Britų, olandų, švedų ir kitų šiaurės europiečių požiūriu, augimas turi ateiti iš konkurencijos skatinimo plečiant bendrąją rinką ir skatinant laisvosios prekybos sutartis. Buvusio komunistinio režimo šalims Rytų Europoje paslaptis slypi ES finansavimo vaidmenyje.
Be to, kad į oficialius terminus įvilkti šie nesutarimai bus išguldyti popieriuose, pagrindinis susitikimo tikslas bus pajudėti su „fiskalinės sutarties“ įgyvendinimu. Tam reikia, kad pasirašančios šalys patvirtintų subalansuoto biudžeto taisykles. „Jie ketina pasirašyti sutartį, kuri keinsizmą pavers nelegaliu“, – komentuoja vienas diplomatas.
Savo ruožtu C. Lagarde, regis, linksta į priešingą pusę. Jos augimo skatinimo rekomendacijose yra ir laisvesnė pinigų politika, laisvesnis požiūris į deficito mažinimą tokiose šalyse kaip Vokietija, kurios gali sau leisti skatinti paklausą. Ji taip pat siūlo užtikrinti, kad bankai ir toliau skolintų, bei skatina euro zoną padidinti gelbėjimo fondus. C. Lagarde taip pat kalba apie europinio masto bankų paramos sistemos sukūrimą ir kai kurių valstybių skolų pavertimą bendra skola.
C. Lagarde žodžiai nepasieks ausų tos šalies, kuriai labiausiai reikia juos išgirsti – Vokietijos. Taigi, ar Europa pasmerkta paralyžiui?
Praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje apie Europą Pasaulio banko analitikai mėgina atrodyti optimistiškai. Kaip teigia pagrindinis ataskaitos autorius Indermitas Gillas, „Amerika priėmė neturtingus imigrantus ir pavertė juos dideles pajamas gaunančiais asmenimis. Europos Sąjunga priėmė neturtingas šalis ir pavertė jas dideles pajamas gaunančiomis šalimis“. Jos ekonomikos modelis tinkamas, net jeigu jam reikia reformų.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)