Eilinė rinkimų apgavystė virto didžiuliu protestu. Režimas sunerimęs.
Suklastoti rinkimai, įkalintas populiaraus tinklaraščio autorius, arogantiškas lyderis ir nebyli televizija: praėjusią savaitę Kremlius panaudojo visas šias priemones, kad pakurstytų giliausią politinę krizę Rusijoje per daugelį metų. Tai galbūt netaps revoliucijos pradžia, bet tai yra prieš dešimtmetį prasidėjusios Vladimiro Putino tariamo stabilumo eros pabaiga.
Dar prieš kelias savaites Rusijos Dūmos rinkimai atrodė būsiantis nedidelės svarbos įvykis su iš anksto numatytais rezultatais. Opozicija buvo uždrausta, valstybinė TV propaganda veikė visu greičiu, ir V. Putinas, Rusijos premjeras, bei Dmitrijus Medvedevas, kadenciją baigiantis prezidentas, lenktyniavo dalydami pažadus.
Regionų valdytojams buvo duotos užduotys, kiek balsų jų regionai turėtų skirti valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“. Tačiau gruodžio 4 dienos rinkimai išsprogdino V. Putino politinę monopoliją. „Vieningosios Rusijos“ oficialūs rezultatai siekė mažiau nei 50 procentų. Balsų skaičius smuko nuo 64 procentų, gautų prieš ketverius metus vykusiuose rinkimuose .
Nepriklausomi stebėtojai teigia, kad iš tikrųjų ši partija gavo apie 15-20 procentinių punktų mažiau balsų. Kai kuriuose regionuose partija gali prarasti kontrolę vietos tarybose. Apylinkėje, kurioje balsą atidavė pats V. Putinas (ir kur rezultatai turbūt nebuvo suklastoti), už „Vieningąją Rusiją“ balsavo tik 23,7 proc. rinkėjų, ir ji pralaimėjo Komunistų partijai, kuri surinko 26,3 proc. balsų.
Apylinkėje, kurioje balsą atidavė pats V. Putinas (ir kur rezultatai turbūt nebuvo suklastoti), už „Vieningąją Rusiją“ balsavo tik 23,7 proc. rinkėjų, ir ji pralaimėjo Komunistų partijai.
V. Putinas atrodė įniršęs. D. Medvedevas paneigė, kad per rinkimus būta pažeidimų, bet rinkimų komisijos pirmininką Vladimirą Churovą pavadino „beveik burtininku“.
Šalyje, kurioje rinkimai tarsi koks referendumas parodo paramos lygį vyriausybei, rezultatai atskleidžia, kad vyriausybės teisėtumas trupa. Jie taip pat parodė, kad nepasitenkinimas Kremliumi plito visuose socialiniuose sluoksniuose.
Negalėję savo protesto išreikšti per tikrą opoziciją, žmonės nusivylimą „Vieningąja Rusija“ išreiškė balsuodami už komunistus, partiją „Teisingoji Rusija“, ne tuo vardu pasivadinusią Liberalų demokratų partiją arba seną liberalų partiją „Jabloko“, kuri nepateko į parlamentą.
Nei viena iš jų nekelia grėsmės „Vieningajai Rusijai“, bet sklerotinėje sistemoje jos veikia kaip „aplinkkeliai“, teigia Levas Gudkovas iš sociologinių tyrimų centro „Levada Centre“.
Tačiau krizę sukėlė ne šie nepasitenkinimo ženklai, o Kremliaus atsakas. Rinkimų diena prasidėjo didžiulėmis kibernetinėmis atakomis, kurios „nulaužė“ populiarios radijo stoties „Echo Moskvy“ ir nepriklausomos rinkimų stebėtojų organizacijos „Golos“ („Balsas“) tinklalapius. Pastarąją organizaciją V. Putinas keliomis dienomis anksčiau prilygino išdavikui Judui.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)