Prekės ženklai „Mr Tickle“ („ponas Kutulys“) ir „Mr Bump“ („ponas Gumbas“) šoka į lovą su „Hello Kitty“. Bendrovė „Sanrio“, šios kaspinėliu papuoštos katytės savininkė, gruodžio 6 dieną pranešė įsigijusi „Mr Men“ franšizę iš ankstesnės savininkės – Didžiosiosios Britanijos įmonės „Chorion“. Trimis milijardais Japonijos jenų (apie 102 mln. litų) vertinamas sandoris suteiks Japonijos dizaino ir licencijavimo įmonei nuosavybės teisę į 86 žaismingų personažų, kurie džiugino vaikus 30 šalių ir papuošė 100 milijonų knygų.
Japonijos korporacijos įsitraukė į apsipirkimo užsienyje šėlsmą. Pasak tokius duomenis skaičiuojančios įmonės „Dealogic“, Japonijos bendrovės 2011 metais išleido rekordinius 80 milijardų JAV dolerių ir įsigijo apie 620 užsienio bendrovių. Taip buvo viršytas ankstesnis 2008 metų rekordas, kai už 75 milijardus JAV dolerių buvo sudaryti 466 sandoriai.
Kai Japonijos įmonės keliavo apsipirkti užsienyje devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tai buvo stiprybės ženklas. Japonijos kompanijos skleidė sparnus, nes jos augo. Šiuo metu tai yra silpnumo ženklas.
Pastaraisiais metais Japonijai labai nesisekė. Žemės drebėjimas ir cunamis kovo mėnesį sugriovė gamyklas ir sutraukė tiekimo grandines, sukūrė įvairių svarbių produktų detalių trūkumą. Radiacijos baimė pakenkė eksportui. Stipri jena pakirto pelningumą. Potvyniai Tailande nutraukė elektronikos ir automobilių detalių platinimą.
Įmonių valdymo skandalai sutepė vadovaujančių darbuotojų mundurus visoje šalyje. Japonijos gyventojai sensta, jų mažėja. Ekonomika vangi. Vartojimas blankus. Taigi, Japonijos įmonėms beveik neįmanoma plėstis vietinėje rinkoje. Tuo pat metu dėl krizių visame likusiame pasiturinčiame pasaulyje jena yra neįprastai stipri valiuta.
Didžiausios listinguojamos bendrovės sėdi ant 60 trilijonų jenų (2 trln. litų) pinigų maišo.
Ji per pastaruosius ketverius metus JAV dolerio atžvilgiu pabrango 45 procentais. Ir, išmokusios taupymo pamoką per jų pačių krizę prieš dešimtmetį, Japonijos įmonės yra sukaupusios daug pinigų. Didžiausios listinguojamos bendrovės sėdi ant 60 trilijonų jenų (2 trln. litų) pinigų maišo.
Nieko nuostabaus, kad turėdamos tokią perkamąją galią ir nedaug galimybių namuose, Japonijos įmonės graibsto užsienio bendroves, ypač sparčiai augančiose besivystančiose šalyse.
„Jeigu neaugsime, negalime išgyventi tiesiog likdami Japonijoje“, – aiškina Tadashis Yanaijus, stambios drabužių įmonės „Uniqlo’s Fast Retailing“ vadovas. Jis teigia, kad atėjo laikas užsienio sandoriams. Ekonomikos krizės Jungtinėse Valstijose ir Europoje apdaužė akcijų kainas, tad dabar įsigyti bendroves kainuoja mažiau.
Devintajame dešimtmetyje Japonijos įmonės medžiojo trofėjus, tokius kaip golfo klubai ar filmų studijos. Dabar jos laikosi pragmatiškesnio požiūrio, perka solidžias įmones greitai augančiose rinkose ir užpildo spragas jų gamyboje. Pavyzdžiui, didelė Japonijos alaus gamybos įmonė „Kirin“ įsigyja kontrolinį Brazilijos aludario „Schincariol“ akcijų paketą už 2,6 mlrd. JAV dolerių.2 psl. >>
Spausdinti
Ar ne keista? Lenkijos nuvertintas zlotas – gerai (skatina ekonomiką). Antraštė tarsi skelbia, kad stipri iena Japonų verslui – tai lyg dopingas…
O Lietuvos stiprus litas – blogai ar gerai? Kas paaiškintų, nes mūsų žiniasklaidai viskas, kas vyksta Lietuvoje – tarsi apokalipsės pavyzdys.