Nepaisant viso žvanginimo ginklais, nei Iranas nei Amerika dar nenori susidūrimo.
Nors jos greičiausiai nebus visiškai įgyvendintos anksčiau nei iki šių metų vidurio, naujų nuožmių sankcijų Iranui perspektyva jau sukėlė įtampą santykiuose tarp šios Islamo Respublikos ir Vakarų.
Prognozuojama, kad sausio 23 dieną Europos Sąjunga (ES) patvirtins naftos importo iš Irano embargo. Tai būtų apie penktadalis visos Irano parduodamos naftos. ES šį žingsnį žengia po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Barackas Obama gruodžio 31 dieną pasirašė ir įgalino priemones, kurioms beveik vienbalsiai pritarė Kongresas.
Siekiama sustabdyti užsienio finansų institucijas, kad jos neturėtų reikalų su Irano centriniu banku, pagrindiniu Irano lėšų iš energijos sandorių pervedimo kanalu.
Iranas atsakė grasinimais uždaryti Ormuzo sąsiaurį Persijos įlankoje, per kurį transportuojama apie penktadalis pasaulyje sunaudojamos naftos, jeigu embargo bus įgyvendintas. Iranas taip pat perspėjo Saudo Arabiją netesėti pažado padidinti naftos išgavimą, kad atsvertų iš pasaulio rinkos pašalintą Irano naftos dalį.
Kad ir kaip būtų, sankcijos, kurias iš dalies paskatino naujausia lapkritį išleista Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaita, nėra vienintelė Irano įtūžio priežastis.
Sprogmuo automobilyje sausio 11 dieną nužudė chemijos inžinierių, kuris buvo atsakingas už urano sodrinimo gamyklos „Natanz“ Irane įsigijimus. Jis buvo ketvirtasis Irano mokslininkas, nužudytas per pastaruosius dvejus metus.
Prieš tai galbūt dėl branduolinei programai sutrukdyti skirtos Vakarų žvalgybos agentūrų ir Izraelio Mosado slaptos kampanijos įvyko keli nepaaiškinti sprogimai gamyklose ir kariniuose objektuose. Prieš pat žmogžudystę Irano teismas už šnipinėjimą Centrinei žvalgybos agentūrai (CŽV) mirties bausme nuteisė iraniečių ir amerikiečių kilmės buvusį jūrų pėstininką.
Prie sujudimo Teherane ir Vašingtone prisideda ir iš Izraelio girdimas karingas burbėjimas.
Pirma naujas sankcijas gyrę, Izraelio ministras pirmininkas Binyaminas Netanyahu ir jo pavaduotojas Moshe Yaalonas skundėsi, kad jos nepritaikomos nedelsiant. M.Yaalonas provokatoriškai apkaltino B.Obamą tuo, kad jis delsia iš baimės rinkimų metais pakelti naftos kainas.
Tikimybė, kad Izraelis šiemet pradės vienašališką Irano puolimą gali didėti.
Irano Atominės energetikos organizacijos vadovas Fereydunas Davani-Abbasis teigia, kad urano sodrinimo jėgainėje „Fordow“ prasidėjo urano sodrinimas iki 20 procentų grynumo – artimo tokiam, kurio užtenka branduoliniam ginklui. „Fordow“ jėgainė laikoma neįveikiama, ji yra paslėpta kalnų masyve netoli šventojo Kumo miesto ir apsupta priešlėktuvinių raketų.
Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas lapkritį pareiškė, kad buvo likę mažiau nei metai sustabdyti Irano branduolinius planus. Pasak jo, jeigu daugiausiai urano bus sodrinama „Fordow“, Iranas atsidurs „saugioje zonoje“ ir nebebus galimybių vykdyti karinių atakų, bent jau vienam Izraeliui.2 psl. >>
Spausdinti
Kiekvienam turi buti aisku, kad ‘atomine bomba’ tera tik sekantis naujas pretekstas uzgrobti dar viena sali su naftos ir duju klodais (kaip parode Irako pavyzdys arba Libijos). Aisku, kas is to gautu naudos – jav pirmiausia, o padaryti tai noretu per nato – itraukdama europines valstybes ir taip destabilizuodama padeti, atitraukdama demesi nuo savo finansiniu problemu bei uztikrindama zaliavu rinkos kontrole – kad pratesti savo gyvenima skolon. Kodel gi neskiepyjama ‘demokratija’ Afrikos valstybems? Kodel apie jas nieko negirdime ir apie ten vykdoma genocida bei vidinius karus? Nes ten nera pakankamai zaliavu – paprasta..
O apie Irana – pasiskaitykite: http://www.masterforex-v.lt/analize/rinkos-analizes-pavyzdziai/126-iranas.html , keliautojo akimis: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-09-23-ruta-m-vetra-laiskai-is-irano-apie-keleta-stereotipu/69276