Maždaug ketvirtadalis Ispanijos darbo jėgos ir apie pusė jaunimo neturi darbo. Priešingai – nedarbo lygis Austrijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose yra dramatiškai žemas.
Kai amerikiečiai susiduria su prastėjančiomis sąlygomis darbo rinkoje, dauguma pasibalnoja žirgus ir iškeliauja ieškoti darbo. Tuo tarpu europiečiai ieškodami darbo yra mažiau linkę persikelti ir šalių viduje, ir ypač – tarp valstybių.
Viena akivaizdi priežastis yra Europos kalbų įvairovė. Kalba yra svarbu. Pavyzdžiui, Kanadoje darbo jėga yra daug judresnė apskritai visoje šalyje nei tarp prancūziškai kalbančio Kvebeko ir angliškai kalbančių provincijų bei teritorijų.
Nicolos Fuchs-Schündeln iš Goethe‘ės universiteto Frankfurte ir Kevino Bartzo iš Harvardo universiteto atliktoje Europos „kalbinių sienų“ analizėje prieinama prie išvados, kad mažą mobilumą daug labiau lemia kalbiniai sunkumai nei valstybių sienos. Europos demografija taip pat svarbu.Migracija yra mažiau patraukli vyresniems darbuotojams, kuriems nedaug metų telikę dirbti ir gauti papildomos naudos, jeigu jie persikeltų.
Kadangi šie barjerai yra nepašalinami, vis svarbiau panaikinti kitas kliūtis. Teoriškai migruoti kertant Europos Sąjungos šalių, išskyrus Bulgarijos ir Rumunijos, sienas yra taip pat lengva kaip šalių viduje. Tačiau realybėje ES gyventojai susiduria su daugybe kliūčių. Viena iš jų yra mokesčių ir pašalpų politika, kuri sumažina Europos atlyginimų įvairovę. Atlyginimų skirtumai po 2004 metų ES plėtros paskatino rytų europiečius keltis į Vakarų Europą. Tačiau euro zonoje atlyginimai skiriasi daug mažiau.
Dosnios išeitinės išmokos ir nedarbo pašalpos taip pat sumažina paskatas migruoti. Euro zonos pakraščių narės spaudžiamos atsisakyti tokių dosnių pašalpų. Tad Italija ir Ispanija mėgina sumažinti gausias išeitines pašalpas, bet susiduria su stipriu pasipriešinimu.
Būsto rinka yra dar vienas trukdžių šaltinis. Pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), sandorių mokesčiai ir namų pirkėjų apmokestinimas Europoje yra daug didesni nei JAV. Sandorių sąnaudos Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje sudaro apie 10-15 procentų namo kainos, palyginti su maždaug 5 procentais JAV. Nuomininkus savo ruožtu sulaiko dosnūs nuomos kainų kontrolės mechanizmai ir aprūpinimo viešaisiais būstais programos.
Peterio Ruperto iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje ir Etienne‘o Wasmerio iš Paryžiaus Politikos mokslų instituto tyrimas rodo, kad trukdžiai būsto rinkoje lemia apie pusę mobilumo skirtumų tarp Europos ir JAV.
Spaudimas laikytis mokestinės drausmės euro zonoje gali priversti sumažinti subsidijas viešiesiems būstams. Pavyzdžiui, Ispanija naujausiame taupymo priemonių plane nusprendė mažinti nuomos pašalpas. Tačiau biudžetų sunkumai gali padidinti vyriausybių poreikį išlaikyti turto apmokestinimą, tad tikimybė, kad mokestis sumažės, yra nedidelė.2 psl. >>
Spausdinti
Visiškas skiedalas. Tik amerikonai gali taip bukai mąstyt, ir tokį straipsnį parašyt. Gaila vertėjų laiko ir skaitytojų mulkinimo.