, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Ekonomikos naujienų portalas Wyborcza.biz, kuris priklauso Lenkijos dienraščiui „Gazeta Wyborcza“, analizuoja žinomų koncernų produktų sudėtį skirtingose Europos šalyse. Ir prieina prie išvados, kad kuo skurdesnė šalis, tuo pigesni ingredientai.
Pavyzdžiui, „Coca-Cola“ Rumunijoje naudoja pigesnį ir prastesnės kokybės cukrų, nei Austrijoje. Portalas pristato Slovakijos europarlamentarų inicijuotą tyrimą, kuris nustatė, kad skirtingose šalyse tuo pačiu ženklu pažymėti produktai skiriasi sudėtimi ir kokybe. Nors problema yra jau senai žinoma, portalas pastebi, kad kol kas niekas nesugeba priversti tarptautinius koncernus pakeisti šią praktiką.
Slovakai tikrino „Milka“ šokoladą, „Coca-Cola“ gėrimą, „Kotanyi“ prieskoniai bei „Nescafé“, „Jacobs“ ir „Tchibo“ kavas. Produktus pirko Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
Ataskaitos autoriai neturėjo priekaištų tik „Milka“ šokoladui, kurio visose šalyse sudėtis ir skonis buvo tas pats. Kiti produktai skyrėsi priklausomai nuo pirkimo vietos. „Coca-Cola“ gėrimų sudėtis skiriasi labai nedaug. Vis dėlto pastebėta, kad priklausomai nuo šalies turtingumo, gamybos procese naudojami skirtingos kokybės saldikliai – nuo geros kokybės cukraus Austrijoje ar Vokietijoje iki pigesnio sirupo (izogliukozė) Rumunijoje ar Bulgarijoje. Specialistai pastebi, kad skonis beveik nesiskiria, bet izogliukozė padidina vėžio riziką.
Wyborcza.biz atkreipia dėmesį, kad Lenkijoje gaminama „Coca-Cola“ yra tokios pačios sudėties, kaip Austrijoje ar Vokietijoje.
Blogiausiai tyrime pasirodė „Kotanyi“ prieskoniai, kuriais prekiaujama ir Lietuvoje. Paprikos miltelių koncentracija Bulgarijoje buvo mažesnė nei, pavyzdžiui, Lenkijoje, skyrėsi ir pipirų žirnelių kokybė.
„Tai yra bloga žinia ne tik Bulgarijos vartotojams. Kai kurie tarptautiniai koncernai gamina skirtingos kokybės produktus skirtingoms šalims. Perkant užsienyje pirkėjas gal nežinoti, kokiai zonai šalis yra priskirta ir niekas negali būti užtikrintas, kad perka kokybišką prekę“, – rašo tyrimo autoriai.
Europarlamentarės Olga Sehnalova ir Elena Antonescu, kurios pristatė tyrimus Europos Parlamente, pastebėjo, kad blogesnės kokybės produktai siūlomi vien tik naujuose ES šalyse. O kol produktas atitinka minimalius reikalavimus, koncernai gali keisti produktų sudėtį be jokių sankcijų.
Wyborcza.biz rašo, kad tokia praktika naudojama visame pasaulyje. Tačiau Amerikoje įstatymas leidžia užblokuoti produkcijos importą iš kitų šalių, jeigu sudėtis skiriasi nuo produkcijos, kuria jau yra prekiaujama.
„Greitojo maisto“ restoranų tinklai skirtingose šalyse į sumuštinius taip pat deda skirtingą druskos kiekį. Remiantis 2009 metais atliktų tyrimu WASH (World Action on Salt and Health), dvigubame sūrainyje „Burger King“ tinkle Kanadoje buvo net 66 proc. daugiau druskos nei Didžiojoje Britanijoje. 2011 WASH atliko tyrimą picerijose. Tyrimo išvados buvo panašios – druskos kiekis priklauso nuo šalies, kurioje yra tinklui priklausanti picerija.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)