, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dienos skaičius
148
Tiek tūkstančių kompiuterių kasdien paveikia kompiuteriniai virusai.
Visi tekstai

Pasaulis

Vokietijos sunkumai neramina JAV

Vilius Petkauskas | 2012-03-25

Jungtinių Valstijų spaudos dėmesį patraukė finansinė Europos šalių, o ypač – Vokietijos, padėtis. Nors Senojo žemyno skolų krizės akivaizdoje Vokietija buvo ir vis dar yra laikoma pagrindiniu gelbėjimosi ratu, panašu, kad investuotojų rojus taip pat susiduria su problemomis, kurios kyla dėl lėtėjančios ekonomikos ir įtampos dėl euro ateities.

Dienraštyje „The Wall Street Journal“ pastebima, kad žemos palūkanų normos Vokietijoje skatina nekilnojamojo turto brangimą ir gali atvesti galingiausią Europos ekonomiką prie burbulo, kuris sukėlė daug problemų tiek JAV, tiek likusioje žemyno dalyje. Pastebima, kad kainų augimas Berlyne, Miunchene ir kitose klestinčiose teritorijose pasiekė itin aukštą tempą.

„Krizės metu nukritusios palūkanų normos ir susilpnėjęs euras padėjo vokiečiams išlaikyti konkurencingą ekonomiką nestabiliose rinkose, tačiau tie patys faktoriai paskatino investicijas į augantį nekilnojamojo turto sektorių, kuris turi potencialo plėstis“, – rašoma „The Wall Street Journal“. Nekilnojamojo turto rinka Vokietijoje negali lygintis su JAV ar Didžiąją Britanija dėl vokiečių įpročio būstą nuomotis, tačiau augančios pajamos skatina žmones ieškotis nuosavų namų.

Dar daugiau, Vokietijoje pastebima perdėta infliacijos baimė, kurią skatina tarpukario eros prisiminimai, kuomet šalis buvo prislėgta hiperinfliacijos. Neramumai euro zonoje skatina vokiečius investuoti į nekilnojamąjį turtą, kurio vertė šiuo metu stabiliai auga. Jau šiuo metu Vokietijos didmiesčiuose būstas įkandamas tik labai aukštas pajamas gaunantiems gyventojams. „Tokia situacija anksčiau ar vėliau vers projektų vykdytojus ženkliai didinti atlyginimus, o tai dar labiau skatins infliaciją, kas vers gyventojus intensyviau investuoti į nekilnojamąjį turtą – taigi galime sulaukti užburto rato“, – teigė dienraščio kalbintas Miuncheno „Ifo“ instituto ekonomistas Kai‘us Carstensenas.

„The Wall Street Journal“ atkreipiamas dėmesys ir į grėsmę, kurią kelia Vokietijos pareigūnų abejingumas. Esą Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija panašiu keliu ėjo kone 10 metų, o to rezultatas buvo globali recesija.

Tuo tarpu dienraštyje „The New York Times“ rašoma, jog krentanti Vokietijos obligacijų vertė sukels problemų visai Europai. Straipsnyje pavadinimu „Klibantys investuotojų rojaus pamatai“ teigiama, kad obligacijų kainos smunka dėl išaugusio pasitikėjimo Italijos ir Ispanijos obligacijomis, už kurias, skirtingai nei už vokiškąsias, siūlomos infliaciją pranokstančios palūkanos.

„Pagrindinė problema, kad daugiausia vokiškų obligacijų turi didžiausi Europos bankai, kurie apimti panikos investavo į saugias šalis. Jei tendencijos nesikeis, bankus ištiks šokas suvokus, kad jų turtas masiškai praranda vertę“, – rašo „The New York Times“. 90 didžiausių Europos bankų į vokiškas obligacijas yra investavę 489 milijardus eurų.2 psl. >>

Puslapis 1

KOMENTARAI (1)

Justas    2012-03-26 18:33

Nors JAV ir ES deklaruoja itin šiltus ir draugiškus santykius, būtent per spaudą (o visi žinome, kad žiniasklaidos įmonės priklauso dideliems koncernams kaip galingas viešąją nuomonę formuojantis įrankis) pasimato, kokiame šaltajame kare yra šios dvi Atlanto pusės. JAV spauda koneveikia ES šalis, Euro krizę itin sureikšmina, ES spauda yra gerokai “savikritiška” ES ekonomikos/politikos atžvilgiu, tačiau irgi mėgsta pirma pabrėžti JAV trūkumus. Tiesa ta – ES yra JAV (kaip itin pasisekusios sąjungos) tęsinys. JAV jau matosi itin rimtos ekonominės/politinės/socialinės tokios sąjungos bėdos, tačiau jas stengiamasi maskuoti dideliu darbo užmokesčiu ir kol kas palankia geopolitine ir ekonomine padėtimi. ES nors ir kritikuodama JAV juda tuo pačiu keliu. Liūdna, bet 10-20 metų perspektyvoje, o gal ir greičiau turėsime konstatuoti, kad nei JAV nei ES nebuvo teisingos valstybių sąjungos turint omenyje jų politiką bei rinkos ekonomikos iškreipimą, ypatingai finansų/bankinio sektoriaus išskirtinis dominavimas bei vyriausybių pataikavimas šio sektoriaus įmonėms.

Dienos grafikas

Komentarai

Pirmiausia, gerai pagalvokite: kodėl iš tiesų norite būti ne kuo kitu, o rašytoju? Kas per keistas kam ...
Rinkimuose nugalėjusios partijos, atrodo, turi svarbesnių rūpesčių nei kompetentingos Vyriausybės kad ...
Pastaraisiais metais aukštasis mokslas tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Reikėtų džiaugtis, ...

Skaitytojų komentarai

  • 2013-02-07
    Atleiskit, bet ką autorius norėjo psaakyti šia karikatūra? Asmeniškai manau, jog tokios ir panašios karikatūros bei visas (ne)lygių teisių diskursas tik paaštrina visuomenės nusistatymą kad taip ir yra, vargšės tos moterys . O neturėtų būti IR tikrai ne visada yra. Neužskaitau.
    Sulanny
    Komentuojamas straipsnis
    Viešųjų įstaigų tikslas – tas pats, atlyginimai – visiškai skirtingi
  • 2013-02-06
    Įdomi nuomonė. Visad gaoljvau pamėginti dirbti mokykloje vien dėl to, jog pažiūrėčiau, ar tikrai ten taip daug blogiau nei bet kur kitur. O gi bet kur dirbant ir norint daug uždirbti, reikia dirbti. Ir migrena būna, ir stresas, ir akis skauda nuo darbo savaitgaliais, ir pan. Man keisčiausias argumentas ir yra tas, kad, suprask, kaip blogai, kad nugara ir pečiai pavargsta nuo darbo savaitgaliais. Tokie pasakymai įžeidžia mane asmeniškai, kaip dirbančią ne mokykloje, uždirbančią panašiai kaip vidutinis mokytojo atlyginimas, ir turinčią tokių pačių neva problemų ir darbo laiką. Dar priedo, dirbu kasdien nuo ryto visą darbo dieną ir iki vakaro, jei yra darbo, ir savaitgaliais, jeigu jo yra. Bet jeigu nemyli savo darbo (kad ir kaip naiviai tai skamba), jauti nuoskaudų dėl darbo savaitgaliais, migrenos ir t.t., tikrai nepadės 100 ar 300 lt padidėjęs atlyginimas. Po pusmečio reikės dar. Vadovaujantis mokytojų logika, turėčiau eiti streikuoti, kad darbdavys man padidintų atlyginimą, bet puikiai suprantu, kad realybė yra tokia, kokia yra. Eini derėtis, o jei jis negali daugiau pasiūlyti, o manai, kad esi vertas daugiau, susirandi vietą, kur ne vien pats save įvertinsi kaip aukso puodą, bet daugiau įvertins tas, kuris ir mokės. Ir tai bus ta kaina, kuri yra rinkos vertė, ar panašiai vadinama.O jeigu nesugebu susirasti, kas mokės daugiau, turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau nesu vertas, ieškot papildomų būdų užsidirbti ir pan. Apie mokytojų užimtumą. Esu bendravus su kai kuriais mokytojais. Mane labiausiai šokiravo, kad jie visąlaik be galo užsiėmę, nori pinigų už darbą, bet jo padaryt nelabai turi kada, nes nesvietiškas užimtumas, nesiliaujančios problemos etc. Tačiau kai paklausi, kodėl negali susitikti darbiniu reikalu, už kurį gauna neblogą papildomą užmokestį, sako: šiandien negaliu, nes 4 valandą priėmimas pas Prezidentę (sakau, tai po jo ne, tada būsiu pavargus), šiandien negaliu, nes einu į spektaklį (labai pagirtina, bet kai man reikia padaryti darbą, viršininkui tikrai negaliu pasiteisinti, jog padarysiu rytoj, nes šiandien einu į spektaklį), padarysiu ne šiandien, nes dabar pas mane yra svečių ir mes geriam alų (o mirtinai darbą atlikti reikia iš vakaro, pats sėdi iki vidurnakčio ir darai dalykus už juos) ir t.t.Iš savo mokyklos atsimenu ir labai gerai atrodančių ir besijaučiančių mokytojų, iš kurių ir mokėmės svarbiausio džiaugtis savo gyvenimu, savo darbu, savimi pačiu. Lygiai taip pat ir ne mokykloje dirbant matau žmonių, kurie nelaimingi, visada surūgę, steigia profsąjungas ir piktinasi per mažu atlyginimu, per dideliu darbo krūviu, bet darbovietėj yra išdirbę beveik ilgiausiai iš visų. Tuomet kyla pamąstymas, kad nepasitenkinimas darbu, atlyginimu ir krūviu priklauso ne nuo darbovietės, o nuo pačio žmogaus. O Jūratę, kuri sako, kad išėjus iš mokyklos baigėsi migrena, suprantu. Tačiau ir man pakeitus darbą baigėsi stresas, bet iš to reiktų pasidaryti išvadas, jog tas darbas tiesiog ne tau.2000 Lt nėra daug. Bet tai yra realu. Tai vidutinis atlyginimas, vadinasi, taip gyvena dauguma piliečių. Iš mokytojų keliamo triukšmo atrodo, kad jie labiausiai nuskriausti ir gauna minimumą. Kalbėkim apie tai, kad vidutinis atlyginimas nėra orus. Bet jį dirbtinai pakėlus irgi niekas nepasikeis. Eikit pastudijuot ekonomikos pagrindų.
    Dhan
    Komentuojamas straipsnis
    Nestabilūs atlyginimai
  • 2013-02-06
    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rikons dingo 250 tūkst. dirBančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas) Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų didžiausias Europoje? Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 40 milijardų? Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ Kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai? kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMAA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo. kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)? kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)? kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?
    Erika
    Komentuojamas straipsnis
    FNTT skandalas ir diletantų choras
  • 2013-02-06
    Puikus straipsnis. Daugiau tokių. Rusija niedkaa negailėjo pinigų terotorijų pavergimui. Nesvarbu, kad savo piliečius badu marina, svarbu, kuo daugiau užgrobti žemių, dabar ir žmonių protų. Vėl juos paversti kolchozninkais-vergais. O per juos ir visą inteligentiją, verčiamą tapti kolchozininkais.Man buvo įdomu, kai pasirodė žinutė, kad per 4 metus Uspaskichas išleido 24 milijonus Lt. Galvojau Lietuvos žemes supirkinėja.Pasirodo ne. Žmonių protus. Todėl dabar ir gali žaisti, kaip katinas su kvailais peliukais. Jau nustojusiais mąstyti, praradusiais vertybes, pasiduodančiais į valstybės valdymo lygmenį iškelti sukčiavimą, melą, veidmainystę, valstybės šmeižtą ir galiausiai išdavystę. Lietuvi, ar tau negaila tavo istorijos, tavo garbės? Kodėl tokiu tapai su kisieliumi vietoje smegenų? Ar jau pasiilgai kolchozninko duonos? Aš ją prisimenu kaip baisiausią siaubą, marą, badą, lietuvių tautos masines žudynes. Negalvokite, kad išliksite, atsipirksite balsuodami . Putinas juokiasi į sugniaužtą špygą, beje, kuria lietuviu iš ekrano badė Ką darysi, kad kaip sakė Rūta, lietuviai avinai, nubalsavo už šašlykus Nemanau, kad ta šašlykų vakarienė su russkaja vodka patiekti lietuvių tautai užtruks. Pagarbiai mąstantiems Ona Voverienė, Vilnius, 2012. 12.03.
    Tarek
    Komentuojamas straipsnis
    D.Grybauskaitė palieka R.Palaitį poste, valdantiesiems siūlo aiškintis Seime
  • 2013-01-28
    Kokia šauni Moteris! Sėkmės jai!
    Ainis
    Komentuojamas straipsnis
    L. Ruokytė-Jonsson: bijau tik įklimpti į abejingumo liūną

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e