, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Europai, bandančiai išgelbėti vieningą valiutą, reikia aktyviau bendradarbiauti ir labiau keistis. Priešingu atveju euras gali išnykti, rašo JAV žurnalas „Time“. „Jei nenorime, kad euras išnyktų, turėsime didinti integraciją tarp šalių narių“, – teigia Vokietijos Socialdemokratų partijos pirmininkas Sigmaras Gabrielis.
Euro zonos šalių vadovai sutaria, kad veiksmų koordinacija yra raktas į sėkmę. „Mes susidūrėme su rimta struktūrine krize, kuri reikalauja stipresnio visų šalių pasiryžimo aukotis“, – situaciją komentuoja Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
Šiuo metu sutariama, kad euro zonos narės neišvengiamai turės atsisakyti nacionalinės politikos autonomijos bei prisiimti atsakomybę už sunkesnius laikus išgyvenančias šalis, teigiama žurnale. Tačiau Vokietija ir kitos stabilios šalys nenori papildomų finansinių įsipareigojimų dėl įsiskolinusių narių. Tokia įvykių eiga paskatino plataus masto diskusijas dėl to, kas turėtų apsiimti gelbėjimo naštą ir kur yra riba tarp valstybės ir sąjungos interesų.
Nors eurą įsivedusios šalys atsisakė nacionalinių valiutų ir perleido monetarinės politikos klausimus spręsti Europos centriniam bankui, mokesčių, skolinimosi ir išlaidų sprendimai vis dar priimami nacionaliniu lygmeniu. Kadangi nėra jokios institucijos, prižiūrinčios, kaip šalys tvarkosi su fiskaline politika, euro zonos narės pasidalijo į dvi dalis – stabili šiaurė ir prasiskolinę pietūs.
Žurnalo teigimu, net ir naujieji Graikijos bei Italijos vadovai nebus pajėgūs vieni susitvarkyti su kylančiomis problemomis. Nors Italijos premjeras Mario Monti įsipareigojo vykdyti esmines reformas, tyrimų bendrovės „Capital Economics“ duomenimis, Italijai prireiks 20 metų, kad valstybės skola būtų sumažinta iki 100 proc. BVP.
Kai kurie ekonomistai teigia, kad euro zona turėtų tapti ne tik valiutos, bet ir fiskaline sąjunga su centralizuota kontrole ir koordinuota mokesčių politika. „Griežta fiskalinė sąjunga padėtų nuraminti panikuojančias rinkas, – teigia „Standard & Poors“ reitingavimo komiteto pirmininkas Johnas Chambersas. – Jei ne tai, tai kas? Juk niekas nenori ilgo ir varginančio atsigavimo“.
„Time“ daro išvadą, kad vienintelis būdas išgelbėti eurą yra sukurti naują euro zoną. Tokią, kurioje politikai ir valstybių piliečiai būtų pasiruošę aukoti savo interesus vardan vieningos Europos idėjos.
KOMENTARAI (0)