Prasiskolinusi Viduržemio jūros valstybė buvo priversta taikyti griežtas taupymo priemones, kad užsitikrintų tarptautinę paramą. Tačiau Graikijos ekonomikai smunkant vis daugiau kritikų abejoja taupymo priemonių veiksmingumu, rašoma JAV dienraštyje „The Washington Post“.
Nedarbo lygis šalyje išaugo nuo 13 proc. 2010 metais iki 19 proc. 2011-aisiais. Griežtas taupymas paveikė ir ligonines, kuriose trūksta tokių elementariausių priemonių, kaip kad tvarsčiai. Oficialių institucijų teigimu, išaugo benamių, savižudybių ir ŽIV atvejų skaičius, taip pat pastebimos nusikalstamumo augimo tendencijos.
„Situacija šalyje prastėja tokiais tempais, kad graikų gydytojai šią krizę laiko ne ekonomine, o humanitarine“, – teigė Graikijos gydytojų federacijos prezidentas Dimitris Varnavas.
Tačiau taupymo šalininkai teigia, kad graikai gali kaltinti tik save. Dėl dešimtmečius trukusio beatodairiško skolinimosi ir išlaidavimo susigriebta tik 2009 metais. Prie tokios situacijos prisidėjo Atėnų nenoras viešinti tikrus statistinius duomenis.
Europos galingieji jau kurį laiką ragina Graikiją imtis struktūrinių reformų, kurios ištaisytų metų metus trukusį neefektyvų valdymą ir garantuotų investuotojų pasitikėjimą šalimi. Tai leistų sustiprinti silpstančias euro pozicijas, rašoma „The Washington Post“.
Skolinimasis ir valstybės dosnumas išpūtė Graikijos gyvenimo standartus, tad šie tapo neadekvatūs palyginti su realia ekonomine situacija. Ekspertų teigimu, sumažėjęs vidutinis ir minimalus atlyginimas padės šaliai tapti labiau konkurencinga ir leis pritraukti užsienio investicijų.
Tačiau greito taupymo kritikai teigia, kad sunkėjanti recesija yra neadekvačių veiksmų įrodymas – manoma, kad šalis dėl griežto taupymo įpuolė į dar sunkesnę ekonominę depresiją. „Karpyk, karpyk, karpyk ir apmokestink, apmokestink, apmokestink idėja neveikia, – teigė „Greece Economic Review“ vyriausias redaktorius Andonis Papagiannides. – Jie nori pieno, bet karvės nepamelši, jei ji negyva“.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)