, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Pasaulio ekonomika pastebimai lėtėja, o Europos skolų krizė ruošia dirvą staigiai griūčiai, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) įspėjimus cituoja JAV dienraštis „The Washington Post“.
Dienraštyje teigiama, kad ekonominių sunkumų epicentras išlieka Europoje, kurios vadovai nesugeba sustiprinti nusilpusių bankų ir vyriausybių. Tokia situacija esą palaipsniui sukuria pesimistines nuotaikas rinkoje, o tai ir lėtina ekonomikos atsigavimą.
„Tam, kad visas pasaulis nugrimztų į recesiją tereikia vieno stambaus įvykio, kaip, pavyzdžiui, Graikijos bankrotas, – sakė TVF ekonomistas Oliveris Blanchardas. – Ir taip silpnam augimui iškilo rimta sustojimo grėsmė.“
Augimas šiuo metu toks nestabilus, kad JAV ir stipresnės Europos valstybės, tokios kaip Vokietija, turėtų pristabdyti savo taupymo politikų įgyvendinimą, teigia „The Washington Post“.
TVF ragina Europos valstybes ruoštis blogiausiam ir siūlo kaupti šimtus milijardų dolerių, kurių gali prireikti gelbėjant Italiją ir Ispaniją. Prognozuojama, kad šių šalių ekonomikos smuks daugiau nei 2 proc., o tai labai apsunkins viešojo sektoriaus finansavimą, neleis susigrąžinti investuotojų pasitikėjimo. Be to, TVF ragina ekonomiškai stiprias šalis padidinti euro zonos šalių gelbėjimo fondo pajėgumus.
Savo ruožtu Tarptautinis finansų institutas savo ataskaitoje skelbia, kad kapitalo judėjimas į besivystančias šalis sumažėjo beveik 20 proc. Pastarąjį kartą tokia situacija buvo stebima 2008 metų rudenį.
Europos bankai, stengdamiesi prisitaikyti prie naujos Europos Sąjungos (ES) politikos, mažina investicijas į Azijos ir Rytų Europos šalis. ES reikalauja didesnių kapitalo atsargų, kurios padėtų susitvarkyti su galimais nuostoliais.
Tokių taisyklių atsiradimas verčia bankus atsisakyti rizikingesnių paskolų ir investicijų. Dėl to esą kenčia tokios šalys, kaip Vengrija ir Ukraina, mat vietinės rinkos negali užtikrinti pastovaus finansavimo, teigia „The Washington Post“.
KOMENTARAI (0)