Darbo rinkos reformos ir gilesnė integracija turėtų išspręsti esmines euro zonos problemas, Pasaulio ekonomikos forume Davose kalbėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tačiau ji neužsiminė apie didesnį savo šalies indėlį į euro zonos gelbėjimo fondą, rašo „The Wall Street Journal“.
Europos vadovai teigė, kad gelbėjimo fondo resursų padidinimas 500 mlrd. eurų yra būtinas tam, kad pinigų sąjungai nepriklausančios šalys galėtų prisidėti prie Tarptautinio valiutos fondo pajėgumų didinimo. Tai leistų ramiau jaustis skolų nualintoms valstybėms bei panikuojantiems investuotojams. Tačiau papildomų lėšų klausimas jau kelis mėnesius užstrigęs Europos politikų debatuose ir progreso nematyti, teigia dienraštis.
A. Merkel vyriausybė paramos gavėjų reikalauja laikytis griežtos fiskalinės drausmės ir taupyti. Šias priemones vokiečiai laiko efektyviausiu krizės sprendimo būdu.
Euro zonos skolų krizė laikoma pagrindine pasaulio ekonomikos problema, tad analitikai nevengia kritikos Vokietijai, kuri, kaip manoma, skatindama griežtą taupymą tik pablogina situaciją
„Vokietijos siūlomos taupymo priemonės nustums Europą į dar didesnį skolų liūną, – pareiškė žymus finansininkas George’as Sorosas. – Masinis ir griežtas taupymas neabejotinai paskatins Europos Sąjungos (ES) dezintegraciją, o tai gali baigtis labai liūdnai“.
Savo ruožtu Vokietijos kanclerė patikino, kad jos valstybė yra pasiryžusi skatinti ES integraciją, tačiau teigė, kad didinti gelbėjimo fondų resursus yra per daug pavojinga. „Mes nenorime pažadėti to, ko negalime padaryti. Tuščiažodžiavimas tik dar labiau sumažintų investuotojų pasitikėjimą“, – sakė A. Merkel.
Ji teigė mananti, kad Europos ateitis glūdi labiau centralizuotame valdyme: Europos Komisija turėtų gauti vis daugiau galių, reikalingų priimti sprendimus, o Europos Parlamentas tapti svarbesnis ir nustumti nacionalines vyriausybes į antrą planą.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)