, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Europos Sąjunga perspėjo Vengriją, kad šios vyriausybė gali sulaukti teisinių veiksmų, jei įstatymai, kurie, kaip manoma, riboja pagrindinių šalies institucijų laisvę, nebus pakeisti. „The Wall Street Journal“ praneša, kad Europos Komisija taip pat užsiminė, jog ES parama Vengrijai kitiems metams gali būti sustabdyta, jei šalis nepakeis biudžeto deficito mažinimo planų.
Tokie Europos Sąjungos institucijų pareiškimai rodo, kad Vengrijos ir ES santykiai ir toliau blogėja. Nesutarimai tarp Budapešto ir Briuselio prasidėjo dar 2010 metais, kai šalies ministru pirmininku tapo centro dešiniųjų partijos lyderis Viktoras Orbanas.
Vengrijos premjeras inicijavo įstatymus, kurie apribojo Konstitucinio teismo įgaliojimus, sumažino centrinio banko vadovo galias, sutelkė teisėjų skyrimo procesą į vienos institucijos rankas ir pakeitė rinkimų apygardų ribas premjero naudai.
„Nesutarimų esmė – Vengrijos teismų sistema, – sakė Europos Komisijos atstovė Pia Ahrenkilde Hansen. – Mes labai tikimės, kad vengrai savo problemas susitvarkys patys ir mums pavyks išvengti ilgo ir sudėtingo teisinio proceso“.
Manoma, kad EK savo veiksmus koncentruos į Vengrijos centrinio banko valdymo problemas ir teisinės sistemos pokyčius. Pagal naująjį Vengrijos įstatymą, teisėjais negali tapti vyresni nei 62 metų asmenys. Tokia nuostata pažeidžia Europos Sąjungos diskriminacijos įstatymus.
Nerimą Briuseliui kelia ir naujoji centrinio banko valdymo sistema. Centrinio banko nepriklausomybė yra viena iš stojimo į Europos Sąjungą sutarties sąlygų, tad nekeista, kad tokį V. Orbano inicijuotą projektą aršiai kritikuoja Europos Komisija ir Europos centrinis bankas.
Tuo tarpu Vengrijos vyriausybė neparodė didelio susirūpinimo ES pastabomis. „Mes norėtume, kad Europos Komisija atsižvelgtų į struktūrinius pokyčius mūsų šalyje, kurie padeda mažinti Vengrijos skolą“, – situaciją komentavo Vengrijos premjeras V. Orbanas.
KOMENTARAI (0)