, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas spaudžia Vengriją atidėti centrinio banko ir fiskalinės politikos reformas. Esą kitu atveju šalis gali nesulaukti paramos iškilus finansiniams sunkumams, rašo JAV dienraštis „The Wall Street Journal“.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso paragino Vengrijos valdančiuosius dar kartą apsvarstyti siūlomus įstatymo projektus, nes šie gali būti nesuderinami su ES stojimo sutartimi ir kitais ES teisės aktais. „Mus neramina Vengrijos situacija, – sakė EK atstovas spaudai Markas Gray‘us. – Mes tikimės, kad vengrai atidės naujų įstatymų priėmimą“.
Bijoma, kad pakeitus Vengrijos centrinio banko vaidmenį bus prarasta finansinė nepriklausomybė. Tokiu atveju vengrams būtų sunkiau finansuoti savo skolas ar gauti paramą. „Jei reikalai pakryptų bloga linkme, rinkos nustumtų Vengriją į TVF glėbį be galimybės derėtis dėl paskolos sąlygų“, – prognozavo „Capital Economics“ ekonomistas Neilas Shearingas.
Naujasis įstatymas iš esmės pakeistų centrinio banko valdymo struktūrą ir palūkanų normą nustatančio komiteto veiklą.
Tuo tarpu Vengrijos centrinio banko vadovas Andras Simoras tikino, kad reforma būtina norint išsaugoti šalies ekonominę gerovę. Dar daugiau, A. Simoras tikino, kad tokie veiksmai kaip tik leis Vengrijai susigrąžinti finansinę nepriklausomybę, kuri buvo prarasta finansų krizės metu gavus paramą iš TVF.
Vengrijos atstovai tikino, kad šiuo metu šalies situacija yra kur kas geresnė, nei buvo 2008 metais. Šalies ekonomika vėl auga, o valstybės deficitas nesiekia nė 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
KOMENTARAI (0)