Antradienį Talibanas pirmą kartą viešai išreiškė norą derėtis su Vašingtonu, praneša dienraštis „The Washington Post“. Tokie pareiškimai rodo žymų pokytį talibų retorikoje. Anksčiau jie buvo nusiteikę prieš bet kokį dialogą su JAV, kol Afganistane bus bent vienas užsienio pajėgų karys.
Spėjama, kad po daugelio nesėkmių Afganistane pirmą kartą atsirado reali proga derėtis dėl padėties stabilizavimo šalyje, kurią jau dešimtmetį kamuoja karas. Vis dėlto analitikai perspėja, kad derybos gali atsidurti aklavietėje vien dėl priešiškos Pakistano pozicijos. Dar daugiau, Talibano ir JAV derybos gali sumenkinti Afganistano vyriausybės rolę sprendžiant šalies vidaus reikalus.
Tačiau talibai, netekę didžiosios dalies savo lyderių, atsidūrė aklavietėje ir yra priversti derėtis, taip tikėdamiesi išlaisvinti dalį savo bendražygių, įkalintų Gvantanamo įlankoje.
Jungtinių Valstijų atstovai taip pat nerimauja, kad tokios derybos iškels papildomų moralinių dilemų ir leis talibams grįžti į valdžią Afganistane. Daugiausia nerimo kelia tai, kad oficialusis Vašingtonas nėra linkęs priimti sprendimus, esą tai turėtų daryti patys afganai.
„Derybų procesus vykdo afganų valdžia, ir jei ji mano, kad bus pajėgi vystyti konstruktyvų dialogą, mes privalėsime gerbti tokį apsisprendimą“, – teigė Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland.
Afganistano valdantieji išreiškė susirūpinimą dėl galimo jų įtakos mažėjimo. „Viskas vyksta remiantis JAV politikos modeliu, – sakė proamerikietišku laikomas afganų parlamento narys Fauzia Kofis. – Mes bijome, kad istorija nepasikartotų. Derybos su talibais gali leisti jiems sugrįžti į valdžią, o tai nubrauktų visus sisteminius pasiekimus“.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)