Graikams pradėjus atvirai kvestionuoti savo ryšius su Europa ir euru atrodo, kad euro zonos krizė pasiekė aklavietę, rašo JAV dienraštis „The New York Times“.
Artimiausiu metu graikai nuspręs, ar vieninga valiuta jiems svarbiau už savo šalies ekonominę kontrolę. Dauguma Graikijos politikų dabar bando apsispręsti, kas jiems labiau apsimoka: likti Vokietijos pusėje ir imtis skaudžių taupymo planų ar gėdingai bankrutuoti ir pereiti prie senosios drachmos.
„Dabar vykstantys procesai yra aiškiausias politikos grįžimo įrodymas, – teigė ekonominių tyrimo instituto „Bruegel“ vadovas Jeanas Ferry. – Iki dabar su krize buvo kovojama technokratiškai, tačiau dabar mes matome politikų žaidimą, kuris suteikia daug neužtikrintumo. Vis dėlto anksčiau ar vėliau to reikėjo tikėtis“.
Graikijos premjero George‘o Papandreou sprendimą griebtis referendumo paskatino baimė prarasti suverenitetą ir sprendimo teises perduoti Briuseliui bei Tarptautiniam valiutos fondui. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy su Graikija elgėsi kaip su savo kolonija, teigiama dienraštyje.
„Atrodo, kad europiečiai buvo įsitikinę, jog jie gali valdyti Graikijos žmones, – teigė Paryžiaus politikos studijų instituto ekonomikos profesorius Jeanas Fitoussi. – Graikija yra demokratinė valstybė ir negalima tikėtis, kad be didesnės populiacijos dalies paramos bus galima priimti skaudžius taupymo planus. Negalima liepti šaliai taupyti ir dar tokiomis sąlygomis, kurios palankesnės mums“.
Spausdinti
fluxus nariai paskatino daugel