Situacija Europos Sąjungoje dabar visai nepanaši į buvusią prieš 10 metų. Būtent tada Kroatija pareiškė norą tapti Senojo žemyno nare. Pastaruoju metu narystė ES nebeatrodo tokia patraukli ir naudinga, rašo „The New York Times“. Šį savaitgalį kroatai balsuos referendume dėl šalies narystės ES.
Vis dėlto nesenai atliktos visuomenės nuomonės apklausos metu paaiškėjo, kad didžioji dalis kroatų vis tiek balsuotų už stojimą į Europos Sąjungą. „Parama narystei pastarosiomis savaitėmis smuko. Negana to, kroatai juokauja, kad stojimas į Europos Sąjunga šiuo metu gali būti sulyginamas su atvykimu į vakarėlį 2 valandą nakties: pusė dalyvių girti, o kita pusė jau išėjusi“, – su humoru situaciją komentavo apklausas atliekančios bendrovės „Ipsos Puls“ vadovas Srdjanas Dumicičius.
Kroatijos ministras pirmininkas Zoranas Milanovičius apie narystės teikiamus privalumus taip pat kalbėjo santūriai. Vis dėlto socialdemokratų partijos deleguotas premjeras mano, kad narystės pliusai atsveria minusus. Z. Milanovičius pabrėžė, jog labai svarbu, kad įstoję į ES kroatai galės pasiekti 500 milijonų žmonių turinčią rinką bei gaus 2 milijardų dolerių vertės paramą infrastruktūros projektams vystyti.
Tačiau Kroatijos premjeras teigė, kad narystė Europos Sąjungoje negarantuoja sėkmės – kiekviena šalis privalo dirbti labai sunkiai, jei norima išlikti tokio lygio konkurencijos sąlygomis. Tuo tarpu narystės kritikai mano, kad ES sprendimus priima Vokietija ir Prancūzija, tad 4,5 milijono gyventojų turinti Kroatija liks politikos užkampyje. „Europos parlamente turėtume 12 atstovų iš 740, Vadovų taryboje – 7 balsus iš 350, – nerimo neslėpė narystei oponuojančios Kroatijos Tarybos vadovas Marjanas Bonjakas. – Mūsų žodis bus lyg statistinė klaida Europos sprendimų priėmimo procese. Niekam nė velnio nerūpės, ką mes galvojame vienu ar kitu klausimu“.
Tačiau ekspertai tikina, kad narystės procesas padės šaliai, prieš du dešimtmečius nukentėjusiai nuo karo, priartėti prie vakarų. „Kai į Europos Sąjunga įstojo Slovėnija ir rytinės Kroatijos kaimynės, mes pirmą kartą buvome visiškai palikti už Europos vystymosi procesų“, – dienraščiui pasakojo Zagrebo universiteto istorijos profesorė Tvrtko Jakovina.
„Mūsų ekonomika ir pramonė nėra konkurencingos, – sakė euroskeptikus vienijantis M. Bonjakas – Tai lenktynės tarp Vokietijos ir Italijos, o pagrindinis prizas – politinė ir ekonominė įtaka mūsų šalyje“.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)