Dabartinė sistema Europos Sąjungoje leidžia bet kuriai narei blokuoti sprendimus jautriomis temomis. 27 šalims vis sunkiau vieningai priiminėti sprendimus, todėl vis garsiau skamba siūlymai reformuoti sistemą, rašoma JAV dienraštyje „The New York Times“. Tikimasi, kad tuomet mažesnės šalių grupės galės priimti sprendimus ir nebijoti vienos iš narių veto.
Dabartinės taisyklės leidžia ne mažiau nei 9 šalims siūlyti teisės aktų projektus, tačiau šie gali būti priimti tik tokiu atveju, jei tam pritaria visos ES narės. Toks procesas neleidžia priimti greitų ir efektyvių sprendimų. Iki šiol mažesnės šalių grupės siūlymai buvo priimti tik 2 kartus, tuo tarpu kiti pasiūlymai stringa biurokratiniuose pančiuose.
Daugiausia diskusijų sukėlė mokesčių pasiūlymas keisti mokesčių sistemą – jame numatyta, kad naujoji sistema galėtų veikti ir be britų pritarimo. Dar daugiau, bandoma užtikrinti, kad Didžioji Britanija neįgautų konkurencinio pranašumo prieš kitas Europos šalis neįvesdama naujų mokesčių.
Europos Komisijos siūlymas įvesti finansinių pavedimų mokestį papiktino britus, siekiančius išsaugoti savo finansų sistemos konkurencingumą. Vis dėlto, ekspertų nuomone, nauji mokesčiai padėtų papildyti Europos Sąjungos biudžetą 74 milijardais dolerių (200 mlrd. litų) per metus.
„The New York Times“ teigimu, pakeitus sprendimų priėmimo sistemą, Didžiosios Britanijos veto nebegalėtų sustabdyti 9 ar daugiau valstybių siūlomų įstatymų. Tokia situacija Londoną galėtų paversti mažų mokesčių rojumi, tačiau įstatymuose greičiausiai bus numatyta, kad net projektui nepritarusiose šalyse veikiantys bankai turės mokėti tam tikrus mokesčius.
„Žinoma, būtų gerai, jei su naujų mokesčių siūlymais sutiktų visos 27 šalys narės, – teigia Europos Komisijos atstovė Emer Traynor. – Tačiau jei susitarti neįmanoma, nematau priežasčių, kodėl mažesnės šalių grupės negalėtų susitarti tarpusavyje ir mėgautis papildomomis pajamomis“.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)