, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Jau greitai Japoniją gali ištikti Graikijos likimas, perspėja buvęs šalies finansų ministras Hirohisa Fujii. Japonijos valstybės skola siekia 220 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), ir ji vis dar auga, praneša Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“.
Jau artimiausiomis dienomis Japoniją gali ištikti panaši skolų krizė, kokią dabar išgyvena Graikija. H.Fujii perspėja, kad šalis nėra tam tinkamai pasirengusi, nes stiprus jenos kursas iki šiol ramino politikus. Tačiau kaip tik stiprus nacionalinės valiutos kursas ir kelia didelį pavojų.
Stipri valiuta yra stiprios ekonomikos požymis. Tačiau „Sueddeutsche Zeitung“ rašo, kad jenos stiprybės priežastis yra ne šalies ekonomika, o silpnas doleris ir euras. Tarptautiniai investuotojai griebėsi jenos, nes bijo ekonominių neramumų JAV ir Europoje. Tai ir suteikė jenai stabilumo, tačiau pakenkė Japonijos eksportui, ypač elektronikos ir automobilių pramonei, kuri ir taip sunkiai konkuruoja su Pietų Korėjos ir Taivanio gamintojais, kurių produkcija yra pigesnė.
Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad Pietų Korėja su JAV ir ES pasirašė laisvos prekybos susitarimą. Japonija net nesistengia panašiomis sutartimis palengvinti sau gyvenimą.
Stipri jena mažina ir Japonijos įmonių filialų kitose šalyse pelną, nes jis konvertuojamas į jeną. Be to, pelno mokestis Japonijoje taip pat yra didelis. Šie veiksniai sumažino mokestines pajamas, o valstybės išlaidos, ypač po nelaimės, išaugo.
Kaip rašo „Sueddeutshe Zeitung“, Tokijo centrinis bankas paskelbė atliktos verslo analizės rezultatus. Verslininkų nuotaikos pastaruoju metu labai pablogėjo. Dėl to kalta stipri jena. Daugelis gamintojų perkelia savo įmones į Taivanį, Kiniją, Vietnamą ir Tailandą. Norėdamas sustabdyti pramonę griaunančius procesus Japonijos premjeras Yoshihiko Noda nedidelėms įmonėms, kurias labiausiai slegia stipri jena, siūlė papildomos paramos iš biudžeto. Tačiau specialistų manymu, tokios priemonės nebus labai veiksmingos.
Japonija, kurios valstybės skola siekia 220 proc. BVP, per dvejus metus finansų rinkose pasiskolino daugiau pinigų nei surenka iš mokesčių. Nors skolinimosi palūkanos siekia vos 1 proc., tačiau skolos aptarnavimui šalis sumoka ketvirtadalį visų pajamų. Japonijos gyventojai sensta ir jų skaičius mažėja, ateityje jie vis mažiau vartos. Be to, tarptautinė konkurencija nuolat auga.
KOMENTARAI (0)