Latvijos vyriausybė, antradienį pateikusi parlamentui svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą tikisi, kad daugiau nebereikės mažinti skirtumo tarp pajamų ir išlaidų, o šalis galės sėkmingai grįžti į finansų rinkas. Tuo tarpu tarptautiniai skolintojai neslepia turintys nemažai pastabų dėl biudžeto.
Pasak Latvijos dienraščio „Diena“, nuo 2008 metų valstybės biudžeto pajamos padidintos bei išlaidos sumažintos iš viso maždaug 10 mlrd. litų. Kitų metų biudžeto konsolidacija turėtų siekti dar apie 800 mln. litų, o deficitas – apie 2,5 proc. BVP.
Tiesa, dar nežinoma, kokią įtaką šalies ekonomikai bei finansams padarys „Latvijas Krājbanka“ žlugimas ir bendrovės „airBaltic“ beveik visų akcijų perėmimas valstybės žinion. Iki šiol valstybei priklausė 52,6 proc. akcijų.
Dienraščio „Latvijas avīze“ teigimu, dėl kitąmet pasikeisiančios mokesčių politikos bus mažiau taikoma mokestinių lengvatų, tad vien dėl to biudžeto pajamos didės daugiau kaip 6 proc. Be kitų, žadama atsisakyti kai kurių nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų. Nuo kitų metų teks mokėti ir už kai kuriuos pagalbinius statinius kaimo vietovėse. Taip pat mažės valstybės dotacijos, o valstybės ir savivaldybių įstaigose bus panaikinta per 1000 darbo vietų.
Tuo metu dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“ informuoja, kad rengiant biudžeto projektą, neišvengta skandalų. Dalis jų pasiekė ir tarptautinių skolintojų ausis. Anot dienraščio, vyriausybė akivaizdžiai bandė apgauti Tarptautinį valiutos fondą bei Europos Komisiją nuslėpdama dalį biudžeto išlaidų arba jas perkeldama į 2013 metus.
Pavyzdžiui, išlaidos karo laivams pirkti bei Nacionalinei bibliotekai statyti iš kitų metų biudžeto perkeltos į 2013–uosius, kad kitąmet valstybės išlaidų mažinimas atrodytų įtikinamesnis.
Be to, „Neatkarīgā rīta avīze“ teigimu, realiai valstybės išlaidos sumažintos vos 350 mln. litų, o likusi suma bus sutaupyta atsisakius tam tikrų projektų (rečiau bus valomos gatvės, stabdomi kai kurie projektai).
Dar viena apgavystė – valdininkų atlyginimai. Vadinamaisiais „riebiaisiais“ metais išėję atostogų valdininkai gaudavo solidžias priemokas. Prasidėjus krizei šios priemokos buvo panaikintos. Kitąmet jas norima vėl sugrąžinti, tik perpus mažesnes, negu prieš krizę. Pasak dienraščio, tarptautiniams skolintojams tai taip pat pateikiama kaip biudžeto lėšų taupymas.
„Latvijas avīze“ savo ruožtu įspėja: biudžeto svarstymas ir priėmimas parlamente bus ilgas ir skausmingas, nes didėjant įtampai euro zonoje tarptautiniai skolintojai papildomų reikalavimų gali pažerti ir Latvijai.
Vis dėlto vyriausybė tikisi, kad skolinimosi programa, įgyvendinama su Tarptautiniu valiutos fondu, kaip ir tikėtasi, baigsis šių metų gruodžio 22 dieną, o su Europos Komisija – kitų metų sausį.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)