Šią savaitę Prancūzijos spaudoje rašoma apie romams įpročiu jau tapusią migraciją į Prancūziją bei nesėkmingas vietos valdžios pastangas išprašyti atvykėlius. Šalies žiniasklaida taip pat domisi Prancūzijos politinio pasaulio aktualijomis, kurios vis dar neleidžia spėti kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų, bei aptaria XXI a. Kinijos „didįjį šuolį“ – šįkart valstybės kariuomenėje.
Panašu, kad Prancūzijos valdžiai iš Rumunijos atvykstantys romai ir toliau kelia problemų. Vietos institucijų pareigūnus atvykėliai iš Rumunijos verčia sukti galvas, kaip kuo išradingiau užtvenkti plūstančią jų imigracijos bangą. Nuo šiol ši užduotis atiteks naujajam Prancūzijos imigracijos ir integracijos biuro vadovui Arno Klarsfeldui, rašo „Le Monde“. Viena pirmųjų jam patikėtų užduočių – apsilankyti Rumunijoje ir pasistengti užkirsti kelią romų emigracijai į Prancūziją.
Kaip skelbia dienraštis, savo šalyje romai patiria diskriminaciją. Dauguma jų nemoka nei rašyti, nei skaityti, neturi darbo. Rumunijai prisijungus prie ES, šalies pasas romams tapo „burtažodžiu, atveriančiu duris į Šengeno erdvę“. Kitaip tariant, jų judėjimo laisvės nebevaržo vizų režimas. Tiesa, dar iki 2014 m. romų viešnagė Šengeno zonos valstybėse negali trukti ilgiau nei tris mėnesius. Tačiau jie nėra linkę laikytis tokių nurodymų.
Kur kas lengviau būti elgeta Prancūzijoje, nei dirbti Rumunijoje.
Tiek Prancūzijoje, tiek Italijoje bei Ispanijoje romams pavyko pasistatyti palapines bei „eksportuoti“ gyvenimo būdą, kurio Vakarų šalys netoleruoja vis labiau ir labiau.
„Kur kas lengviau būti elgeta Prancūzijoje, nei dirbti Rumunijoje“, – „Le Monde“ cituoja romų kilmės jaunuolį. Pasak jo, įsitaisęs prie vienos prancūzų duoninės, per dieną jis susirinkdavo 50 eurų. 2008 metais šis vaikinas sutiko savo noru grįžti į Rumuniją, o už tai gavo nemokamą lėktuvo bilietą ir 300 eurų.
Paryžius taip pat buvo numatęs specialų biudžetą, kuris romams jų kilmės šalyje padėtų kurti mažas bendroves. Tačiau šis planas neišdegė dėl romų kompetencijos trūkumo – ypač dėl neraštingumo. Tada buvo nuspręsta romams parūpinti avių – šias reikia prižiūrėti, taigi savininkai negalėtų sau leisti laisvo gyvenimo būdo, mąstė Paryžiaus strategai. Tik bėda ta, kad romai neturi žemės. „Le Monde“ mini vieną šeimą, kuri paskerdė gautas avis maistui ir galiausiai vėl sugrįžo į Prancūziją.
Iki 2010 metų apsukriems romams pavyko net keletą kartų pasipelnyti iš prancūziškos „savanoriško grįžimo į kilmės šalį“ programos. Galiausiai šalies institucijos vis dėlto ėmėsi papildomų priemonių, kad uždraustų programos dalyviams dukart gauti finansinę paramą.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)