, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Šią savaitę Prancūzijos spauda nesiliauja linksniuoti Socialistų partijos narių vardų, kurie jau kitą sekmadienį susikaus dėl galimybės atstovauti savo stovyklai per 2012 metų prezidento rinkimus. Žiniasklaidoje taip pat rašoma apie šalies universitetus slegiančias problemas bei NATO generalinio sekretoriaus subtilią kritiką Europos šalių, nelinkusių prisidėti prie Aljanso karinių išlaidų, atžvilgiu.
Ar Socialistų partijos eksperimentas padės laimėti rinkimus?
Prancūzijos žiniasklaida netyla apie praėjusį sekmadienį įvykusius pirmuosius Socialistų ir Radikaliosios kairės partijų išvien organizuotus vidaus rinkimus. Jų tikslas – sumažinti šios politinės stovyklos potencialių kandidatų į šalies prezidento postą skaičių iki dviejų. Pirmą kartą už socialistų ir radikalių kairiųjų kandidatus balsuoti galėjo visi rinkėjai, kurie netingėjo. Jiems tereikėjo atlikti du ritualus – sumokėti vieną eurą ir savo parašu patvirtinti kairiųjų vertybių išpažinimą.
Apskritai socialistai džiaugėsi pavykusiu demokratijos eksperimentu, pritraukusių daugiau nei 2,6 mln. balsuotojų. Tačiau kolektyvinė euforija galiausiai pasirodė santykinė. Mat tų, kas nepateko į antrą rinkimų etapą, veidai netruko apsiniaukti. Viena Socialistų partijos kandidatė Ségonèle Royal, tesurinkusi 6,8 proc. balsų, pasak „Libération“, patyrė žeminantį pralaimėjimą, o kalbėdama prieš televizijos kameras ji net nesugebėjo sulaikyti ašarų.
Kita vertus, du socialistai, susikausiantys dėl teisės kitąmet dalyvauti prezidento rinkimuose, suskubo tobulinti savo strategijų lemiamam etapui ir džiaugsmo akimirkas atidėjo ateičiai. Mat, kaip pastebi Prancūzijos žiniasklaida, procentinė balsų, atiduotų už šiuos du socialistus, išraiška skiriasi ne tiek jau ir daug. Taigi antrasis turas, įvyksiantis spalio 16 d., bus kur kas aršesnis, nei buvo galima tikėtis. Šie du kandidatai – François Hollande‘as ir Martine Aubry, už kuriuos gyventojai atidavė atitinkamai 39,1 proc. ir 30,6 proc. balsų.
Apie šiokį tokį džiugesį galima kalbėti ir žvelgiant į kitą stovyklą – valdančiąją dešiniąją partiją. Ši kartu su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy priešakyje gali trinti rankas, kad nei vienas socialistų partijos kandidatas neišsiskiria kaip lyderis, skelbia „Libération“. Socialistų partija atrodo itin susiskaldžiusi, pastebi ir „Le Figaro“. Tačiau šis sutarimo taškas tarp priešingų stovyklų atstovų, regis, yra kone vienintelis vertinant sekmadienio įvykius.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)