, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Paleisti ekonomikos variklį skatinant vartojimą, kurti naujas darbo vietas valstybiniame sektoriuje ir taikyti panašias priemones, kurioms reikėtų dar daugiau skolintis. Kažko panašaus buvo galima tikėtis, kai prie Prancūzijos vairo sėdo kairieji. Tačiau jie pasuko priešinga linkme.
Naujasis šalies prezidentas socialistas Francois Hollande’as prieš rinkimus ne kartą kritikavo griežtą taupymą. Tačiau atėję į valdžią prezidentas ir jo vyriausybė ėmėsi drastiškai taupyti ir didinti mokesčius, kurie per kišenę kirs ne vien turtuoliams.
Vienas pagrindinių naujosios valdžios tikslų – į kosmosą pakilusį biudžeto deficitą ir valstybės skolą grąžinti ant žemės, juos vėl pririšant prie Mastrichto kriterijų kuolo. Bet tai ne vienintelis tikslas. Šios savaitės pradžioje Prancūzijos socialistų vyriausybė pademonstravo, jog yra labiau linkusi stiprinti įmones nei ginti vartotojų interesus, ranką tiesti gamintojui, o ne perkamajai piliečių galiai – bent jau telekomunikacijų sektoriuje.
Produktyvaus ūkio padidinimo ministerijai (prancūzams jos pavadinimas taip pat skamba naujai ir keistai) vadovaujantis socialistas Arnaud’as Montebourg’as praėjusį pirmadienį susikvietė visas pagrindines telekomunikacijų įmones: „Bouygues“, „France Telecom“, „Orange“, SFR ir „Free“ ir bandė jas įtikinti atsisakyto darbo vietų mažinimo.
Senieji telekomunikacijų operatoriai darbuotojų skaičių numato mažinti po to, kai mobiliojo ryšio rinkoje atsirado bendrovė „Free“, siūlanti žemas skambučių kainas. A. Montebourg’as bendrovėms žada padėti susigrąžinti sutirpusias maržas, skatina investuoti ir ne tik nemažinti darbo vietų, bet ir dalį iškeltų į Šiaurės Afriką sugrąžinti atgal į Prancūziją. Tuo tikslu net buvo numatyta vėl apmokestinti pagalbos telefonus, kurie vartotojams tapo nemokami dar 2008 m. Vartotojų asociacijoms pakėlus triukšmą šio sumanymo greičiausiai bus galutinai atsisakyta. Tačiau įmanoma, jog bus griežtinamos paslaugų sutarčių nutraukimo sąlygos, kas vartotojams taip pat nepalanku.
Šiaip ar taip naujoji vyriausybė mano, jog prieš tai valdžioje buvę dešinieji, kurie į rinką įleido „Free“, pernelyg toli nužengė skatindami konkurenciją ir dėl jos numušdami paslaugų kainas. Kairiųjų argumentas nepatenkintiems vartotojams – už prekes ir paslaugas geriau mokėti šiek tiek brangiau, bet sau pasilaikyti darbo vietą, nei mokėti pigiai, bet būti bedarbiu.
Bet grįžkime prie kairiųjų vyriausybėms tradiciškai nebūdingo biudžeto lėšų taupymo ir noro kaip galima greičiau Prancūziją sugrąžinti į biudžetinės disciplinos rėmus. Diržo veržimasis, atšiaurūs drakoniško taupymo laikai – šių ir panašių terminų naujasis Prancūzijos prezidentas kratosi kaip išmanydamas. Jiems F. Hollande’as surado gražiau skambančią maskuotę – „teisingos pastangos“ ir „šalies teisingumo dvasios pakėlimas“. Kalbama, žinoma, apie socialinę teisybę. Kitaip tariant, socialistai yra užsimoję pirmiausia nuskalpuoti dideles įmones ir pasiturinčius šalies piliečius. Prezidentas ir jo premjeras Jeanas Marcas Ayrault’as prisiekinėja, jog vidurinė klasė, paprastai visų valdžių labiausiai gręžiama, nenukentės.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)