Kai JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta pasisakė prieš Izraelio ketinimus pandaudoti karinę jėgą prieš Irano branduolines gamyklas, politiniuose užkulisiuose užvirė tikras pragaras, rašoma žurnale „Newsweek“.
Žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir prezidento Baracko Obamos administracija, kuri teigė, jog Izraelis ir JAV nebūtinai turi koordinuoti savo užsienio politiką Irano atžvilgiu.
Izraelio strateginių reikalų ministras Moshe Ya‘alonas kalėdinėje kalboje neslėpė nepasitenkinimo Vašingtono pozicija: „Norėdami išlaikyti stabilumą regione turime būti garantuoti, kad, esant būtinybei, bus panaudota karinė jėga. Mus stebina Vakarų lyderių pasakymai, kad karinė intervencija yra nereali, o jos kaina per didelė.“
Tačiau pastarosiomis dienomis Vašingtonas ir Jeruzalė atnaujino kalbas. Šį kartą siekiama susitarti, kur yra riba, kurią peržengus Iranas susilauktų karinių nemalonumų.
Buvęs gynybos sekretoriaus administracijos narys Matthew Kroenigas siūlė gaires, kurios leistų nustatyti karinės jėgos panaudojimo būtinybę.
„JAV turėtų pulti Iraną, jei šis neįsileistų užsienio inspektorių, pradėtų masiškai sodrinti uraną ir paleistų urano sodrinimo gamyklas“, – žurnalui teigė M. Kroenigas.
Branduolinės politikos švietimo centro direktorius Heny Sokolskis svarstė, jog Vašingtonas ko gero jau ruošia Irano bombardavimo planus: „Niekas net nekalbėtų apie ekonominį embargą, jei nebūtų rimtai mąstoma apie kitą žingsnį, kuris neabejotinai bus grįstas karinėmis priemonėmis“.
Situaciją apsunkina žvalgybiniai nesutarimai tarp Izraelio ir JAV. Abi šalys sutaria, kad Iranas nustojo vykdyti atominę programą 2003 metais, tačiau žydai tikina, jog minėta programa paslapčiomis buvo atnaujinta 2006 metais. Tuo tarpu Vašingtonas netiki tokia informacija ir tvirtina, kad JAV žvalgyba yra tikra, jog nuo 2003 metų atominis progresas Irane nebuvo pasiektas.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)