Netikėtai visu trenksmu grįžusi Europos skolų krizė jau pradėjo judinti ne tik Senojo žemyno, bet ir pasaulio ekonomikos pamatus. Euro zonos narių vadovai nesugeba susitarti dėl adekvačių ir efektyvių priemonių sprendžiant krizę, o blogėjanti Graikijos situacija ir kalbos apie Atėnų grįžimą prie drachmos gąsdina investuotojus visame pasaulyje. Dar daugiau, Europos bėdos, anot JAV spaudos, gali sutrukdyti Barackui Obamai būti perrinktam JAV prezidentu. Europos ekonomiką klampina ir Vokietijos nenoras prisiimti gelbėtojos vaidmenį.
Tarp ekonomistų populiarus „The Wall Street Journal“ įžvelgia ekonomikos lėtėjimo tendencijas globaliu mastu. Dienraštyje teigiama, kad nors krizės bomba tiksi Europoje, Kinijos, Indijos, Pietų Afrikos ir Brazilijos ekonomikos taip pat rodo lėtėjimo ženklus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2012 metais augimas bus mažesnis, nei prognozuoti 3,9 procento.
Tokios žinios gali paskatinti vyriausybes skatinti augimą – panašiai, kaip buvo daroma 2007–2009 metų krizės metu. Vis dėlto JAV Federalinis rezervų bankas atsisakė komentuoti, ar bus pradėta skatinimo politika. Europiečiai jau dabar pradeda kalbėti apie augimo priemonių būtinumą, o Kinijos vyriausybė jau ėmė mažinti taupymą ir didinti išlaidas.
„Europos ekonomikos lėtėjimo grėsmė auga kiekvieną dieną, tačiau tikėtina, kad recesijos nebus. Mano manymu, ekonomika augs, tačiau labai lėtai ir sunkiai“, – teigė „Nomura Securities“ vyriausiasis ekonomistas Davidas Resleris.
„The Wall Street Journal“ priduriama, kad šį kartą galima laukti JAV sugrįžimo į neginčijamo lyderio pozicijas. Remiantis statistiniais duomenimis, Jungtinėse Valstijose atsigauna nekilnojamojo turto rinka ir daugėja darbo vietų, tad tikėtina, jog stabilus JAV augimas paskui save ištemps daugelį kitų šalių. „JPMorgan Chase“ analitiko Bruce Kasmano nuomone, vartojimas globaliu mastu išlieka stabilus, o tai ilgainiui leis didinti gamybos apimtis.
Tuo tarpu dienraštis „The Washington Post“ nerimauja dėl Europos lyderių nesugebėjimo pasiekti kompromisą kritinėmis akimirkomis. Straipsnyje pavadinimu „Sutarimo Europoje nematyti“ rašoma, jog skirtingi Vokietijos ir Prancūzijos vadovų požiūriai stabdo sprendimų priėmimą.
„Abejotina, ar dabartinėje situacijoje vokiečiai bus linkę nusileisti, tačiau tikėtina, kad graikams pasitraukus iš euro zonos Berlynas bus priverstas prisiimti Europos gelbėtojo vaidmenį“, – situaciją komentavo „Center for European Reforms“ vyriausiasis ekonomistas Simonas Tilfordas.
Šiuo metu Vokietija kartu su Nyderlandais ir Belgija atsisako keisti taupymo politiką ar kalbėti apie bendrų euro zonos obligacijų įvedimą. Minėtų šalių vadovai teigia, kad kol nebus konkrečių taisyklių, ribojančių beatodairišką išlaidavimą, negalima tikėtis, kad kitos rizikuos savo kredito reitingais.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)