, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Šią savaitę prancūzų dienraštis „Liberation“ rašo apie kanadietę Emilie Adam Vezina, kuriai kilo grėsmė būti išvarytai iš Prancūzijos. Apie savo situaciją ji ryžosi prabilti ne tik Kvebeko visuomenei, bet ir patiems prancūzams.
„Esu balta, frankofonė ir moteris, taigi tai dar nėra pati blogiausia situacija, – aiškino E. Adam Vezina. – Bet norėčiau kalbėti už visus tuos studentus, afrikiečius ar azijiečius, su kuriais blogai elgiamasi ir kurie nedrįsta tarti nė žodžio.“
Lapkričio mėnesį šiai 32 metų kanadietei nebuvo išduota studento vizą. Moteris taip pat sulaukė reikalavimo iki gruodžio 10 d. išvykti iš Prancūzijos. E. Adam Vezina yra viena naujosios vidaus reikalų ministro Claude‘o Gueanto „skaičių politikos“ aukų, skelbia „Liberation“. Šia politika siekiama sumažinti legalią asmenų, norinčių dirbti ar studijuoti Prancūzijoje, imigraciją. 2010 metų duomenimis, ne Europos Sąjungos valstybių piliečių, studijuojančių Prancūzijoje, buvo daugiau nei 65 tūkst. Iš jų 15,9 proc. – kinai.
Nors Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy viešai neatsisako savo ambicijos pritraukti į šalį „geriausiuosius pasaulyje“, studentai iš užsienio yra pagrindinis vidaus reikalų ministerijos taikinys. „Liberation“ teigimu, minėtos politikos pasekmės jau pastebimos. Tinklaraščiuose bei socialiniuose tinkluose kuriamas Prancūzijos, kaip uždaros užsienio studentams, šalies įvaizdis. Tai gali atimti norą iš potencialių Prancūzijos universitetų studentų mokytis šioje šalyje bei užrūstinti tokias šalis kaip Kinija ar Indija. O būtent jose Paryžius nori plėsti savo įtaką, rašo „Liberation“. Be to, šios šalys yra vienos gausiausių pažangių studentų „tiekėjų“.
Oficialūs šaltiniai skelbia, jog „niekas nepasikeitė“. Tačiau „Liberation“ pastebi, kad nuo gegužės 31 d., kai pasirodė vidaus reikalų ministro instrukcijos, reikalavimų išvykti iš Prancūzijos padaugėjo. Pasak dienraščio, su ypač keblia situacija susiduria neturtingi jaunuoliai, norintys gauti studento vizą. Nuo rugsėjo mėnesio reikalaujama, kad jie įrodytų turintys nebe 5400 eurų, o 7680 eurų metines pajamas.
Iš pirmo žvilgsnio E. Adam Vezinos dosjė buvo nepriekaištinga. Į Prancūziją ji atvyko 2005 metais rašyti disertacijos antropologijos srityje viename Paryžiaus universitetų. Kasmet ji gaudavo studento arba mokslinio stažuotojo vizą. Tačiau šiemet prefektūra nusprendė, jog kanadietės mokslinio darbo progresas nėra pakankamas. Ji turėjo pradėti savo septintuosius doktorantūros metus.
Kol kas neaišku, apie kokį atmestų vizų skaičių eina kalba. Vieno „Liberation“ cituojamo Paryžiaus universiteto atstovo teigimu, praeitą savaitę jam teko susidurti su 50 tokių atvejų. Tačiau jis negalėtų pasakyti, ar tai yra „skaičių politikos“ pasekmė. Be to, jis sakė apsilankęs pačioje prefektūroje, kurioje turi „gerų ryšių“. Atmestų vizų atitinkamai sumažėjo iki 20.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)