, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Šią savaitę „Liberation“ negaili dėmesio Prancūzijos politinėms aktualijoms. Pirmuosius puslapius dienraštis skiria šalies Socialistų partijos kandidato Francois Hollande‘o viešam kreipimuisi į prancūzus ir jo rinkimų kampanijai. Dabartinis dešiniųjų prezidentas Nicolas Sarkozy dienraščio galbūt ir nedomintų, jeigu ne Karačio skandalas.
Šalies vadovui, kuris dėjosi nieko nežinąs apie ginklų pardavimą Pakistanui, gali tekti pasiaiškinti dėl „šios melagystės“, skelbia „Liberation“. Pasak dienraščio, N. Sarkozy atiteko „pagrindinis vaidmuo“ politiniame Karačio skandale, kurio ištakos siekia 1994 m. 1993-1995 m. N. Sarkozy buvo viena svarbiausių politinių figūrų – biudžeto ministras Edouardo Balladuro vyriausybėje.
1994 m. rugsėjį Pakistanas iš Prancūzijos įsigijo tris povandeninius laivus už 850 mln eurų, nuo kurių komisiniai užsienio tarpininkams sudarė šiek tiek daugiau nei 10 proc. Mokėti komisinius užsienio valdininkams Prancūzijos ginklų pramonėje buvo įprasta praktika iki 2000 metų. Pakistano atveju komisinių ir nuo šių grįžtančio nelegalaus „perviršio“ finansiniu judėjimu užsiėmė Liuksemburge įsikūrusi įmonė „Heine“. Būtent tokio pobūdžio tarpininkų grąžintas „perviršis“, kaip įtariama, E. Balladurui leido finansuoti savo rinkimų kampaniją 1995 metų prezidento rinkimuose.
2011 m. gruodį aukštas valstybės pareigūnas paliudijo, kad „Heine“ praeito amžiaus dešimtajame dešimtmetyje buvo įkurta biudžeto ir gynybos ministrų aplinkos iniciatyva, rašo „Liberation“. Sunku patikėti, kad užsienio įmonė Liuksemburge galėjo būti įsteigta be tuometinių atsakingų ministrų žinios, svarsto dienraštis.
Sklando įtarimai, kad korupcinė tuometinės Prancūzijos valdžios veikla galėjo turėti įtakos ir 2002 m. gegužę įvykusiam sprogimui, kuris Pakistano mieste Karačyje nusinešė 14 žmonių, iš kurių 11 – prancūzų, Prancūzijos laivų statybos direkcijos darbuotojų, gyvybę. Mat pasikeitus Prancūzijos valdžiai komisinių mokėjimas nutrūko, o tai galėjo sukelti atitinkamų Pakistano struktūrų pyktį.
Į paviršių vėl iškilusiu skandalu stengiasi pasinaudoti N. Sarkozy priešininkai – tiek socialistai, tiek radikalieji dešinieji su Marine Le Pen priešaky. Ir vieni, ir kiti reikalauja, kad šalies vadovas išsklaidytų pasikėsinimą Karačio mieste gaubiančias valstybės paslaptis ir neatidėliodamas pasiaiškintų Prancūzijos piliečiams.
KOMENTARAI (0)