, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dar prieš prasidedant naujai neramumų bangai Egipte „Liberation“ spėjo iš pirmų lūpų išgirsti istoriją apie pačią revoliuciją, šalies kariuomenę bei šios santykį su „Musulmonų brolija“. Dienraštis kalbino egiptiečių rašytoją Alaa el-Aswany, kuris jau nuo šių metų sausio rikiavosi revoliucionierių gretose. Neseniai pasirodė jo knyga - „Egipto revoliucijos kronikos“.
Paklaustas, ar egiptiečių revoliucijai gali kilti grėsmė, A. el-Aswany teigė tikintis savo tauta, nes ši jau įveikė patį sunkiausią barjerą – baimės. Rašytojo teigimu, dabar jo šalis yra atsidūrusi paradoksalioje situacijoje, nes revoliucija kaip ir pasisekė, tačiau jos dalyviai kol kas nėra valdžioje. Tiesa, pati revoliucija yra labai platus reiškinys ir negali būti siejama vien tik su Hosni Moubarako nuvertimu ar pakeistu politiniu režimu. Taip pat reikia kalbėti apie socialinio, ekonominio ir kultūrinio „režimų“ sunaikinimą.
Be to, pasak A. el-Aswany, niekas negali reikalauti iš revoliucijos, kad ji visus šiuos uždavinius įgyvendintų per keletą mėnesių. Šiaip ar taip, po H. Moubarako teismo proceso Egiptas įžengė į kitą istorijos etapą. Todėl daugiau niekada į šalies prezidentą nebus žiūrima kaip į tėvynės simbolį ar „tėvą, iškylantį aukščiau už įstatymus“.
Į klausimą, ar kariuomenė nenumalšins revoliucijos, A. el-Aswany atsakė nuogąstaujantis, jog ji gali bandyti sugrąžinti atgyvenusį režimą. Tačiau egiptietis teigė visiškai nebijantis „Musulmonų brolijos“, nors ir nepritaria jų idėjoms. Pasak A. el-Aswany, „Musulmonų brolija“ yra didelė oportunistė, o Vakaruose vyraujanti nuomonė apie juos neatitinka tikrovės. Brolija atsisakė smurto strategijos dar 1965 metais ir gali kuo puikiausiai integruotis į demokratinį žaidimą. Ji, pavyzdžiui, gali įkurti religinių konservatorių partiją, kokias turi tiek Turkija, tiek Vokietija.
KOMENTARAI (0)