, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Atsistatydinus Graikijos ir Italijos ministrams pirmininkams vis dažniau pasigirsta balsai, skelbiantys finansinę diktatūrą, pastebi Prancūzijos laikraštis „Liberation“. Tarp pastarosios aukų dienraštis mini Airiją, Portugaliją, Slovakiją bei Ispaniją, kurioje savaitgalį numatyti rinkimai į parlamentą. Dėl šio paleidimo sprendimą priėmė šalies premjeras José Luis Rodriguez Zapatero, kurio populiarumas visuomenės nuomonės apklausose nusirito į dugną po 2010 m. pradėtos taupymo politikos.
Pasak dienraščio, pažvelgus į Graikijos ir Italijos politines aktualijas nekyla jokių abejonių dėl finansų rinkų diktatūros. Prireikė vos daugiau nei savaitės, kad finansų rinkų spaudimas priverstų iš premjero pareigų pasitraukti abiejų valstybių atstovus. O į jų vietą atėjo technokratai. Atėnuose ministru pirmininku tapo Loukas Papademos, buvęs Europos centrinio banko vicepirmininkas. Jo naujasis kolega Romoje – ekonomikos profesorius Mario Monti, buvęs Europos komisaras, nevaržomos konkurencijos šalininkas, dirbęs banke „Goldman Sachs“. Nė vienas jų neturi demokratijos dvasią atspindinčio legitimumo, tačiau jais abiem turėtų labiau pasitikėti rinkos.
„Rinkos daro spaudimą demokratiniam žaidimui. Galiausiai piliečiai sukils prieš tokią diktatūrą“, – dienraštis cituoja vieną Francois Hollande‘o, Prancūzijos Socialistų partijos kandidato į prezidento postą, aplinkos žmogų. Kitas F. Hollande‘o rėmėjas Arnaud Montebourgas per radiją skelbė, jog finansų rinkos naikina demokratiją, o tautos pasiduoda viena po kitos. Pasak jo, siekdamos nuraminti siautėjančias rinkas, vyriausybės dabar savo vadovus renkasi iš bankininkų, kurie 2008 m. ir sukėlė krizę, tarpo.
Panašu, kad diskusijos apie demokratijos deficitą negali apsieiti be bendresnių nuorodų ir į pačią Europos Sąjungą. Pasak ekonomisto liberalo Davido Thesmaro, demokratijos trūkumą, apie kurį Nicolas Sarkozy ir Angela Merkel nenori nė girdėti, puikiai atskleidžia taupymo planų koncepcija.
„Liberation“ pateikia ir kontrargumentų, paneigiančių ar bent kiek sumenkinančių rinkų įtaką Europos šalių demokratinei santvarkai. Pasak dienraščio cituojamo vieno eksperto, technokratų pasirodymas Graikijos ir Italijos politinėje scenoje neturėtų būti traktuojamas kaip rezultatas, kurį išprovokavo siautėjančios rinkos. Jo teigimu, kalba turi suktis apie šių valstybių politinių sistemų „bankrotą“. Be to, nors akivaizdu, kad šiandien Europos visuomenių socialinė sutartis patiria sunkius išbandymus, verta pastebėti, kad kai kurioms valstybėms su iššūkiais sekasi susidoroti geriau nei kitoms.
Kito eksperto nuomone, finansų institucijos gali pasigirti didžiule šantažo ir apgavystės galia. Tačiau situacija, kurioje atsidūrė kai kurios šalys Europos pietuose, yra pačių valstybių atsakomybė. O valstybės valdžios kūrėja yra pati tauta.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)