, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Lenkijos spauda bando rasti atsakymą, kada pasibaigs „Šveicarijos franko košmaras“. Ši valiuta brangsta zloto atžvilgiu, o tai yra bloga naujiena frankais paskolą paėmusiems lenkams. Žiniasklaida taip pat aptaria nesėkmingai vykstančias Lenkijos derybas su „Gazprom“ dėl dujų kainos.
Proga pasireikšti ir politikams
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ rašo, kad augantis Šveicarijos franko kursas neduoda ramiai miegoti apie 700 tūkst. Lenkijoje gyventojų, kurie ėmė paskolas šia valiuta: „Jau yra brangu, o bus dar brangiau. Ar mes atsidūrėme ties praraja? Franko vertė auga, nes investuotojai jį laiko „saugia prieplauka“. Vis dėl to frankas negali augti be ribų. Galų gale tai baigsis. Tik kada?“
„X-Trade Brokers“ analitikas Przemyslawas Kwiecienas mano, kad euras ir Lenkijos zlotas pigs, o Šveicarijos frankas brangs tol, kol „Europos politikai neužtikrins, kad valdo finansinę situaciją eurozonoje. Kol kas jų veiksmai neprideda eurui pasitikėjimo“.
Opozicinė partija „Lenkija yra svarbiausia“ (LYS) reikalauja, kad vyriausybė apsaugotų paskolas frankais turinčius lenkus nuo valiutos kursų svyravimų. LYS pirmininko pavaduotojas Pawelas Poncilijus siūlo vyriausybei nustatyti tokioms paskoloms fiksuotą franko ir zloto kursą iki 2015 metų. Lenkijos žinių agentūrai PAP P. Poncilijus sakė siūlantis 2,75 zloto už franką santykį. Šiandien Šveicarijos frankas kainuoja daugiau nei 3,5 zloto.
Tačiau nustačius fiksuotą kursą bankai patirtų nuostolių. P. Poncilijus siūlo skirtumą tarp nustatytos fiksuotos įmokos ir realios sumos pridėti prie paskolos, o šį skirtumą žmonės turėtų grąžinti tiktai po 2015 m., kai, tikėtina, finansinė Europos situacija bus stabili.
Dėl dujų kainos nesusitaria ir lenkai
Atrodo, kad dėl dujų kainos su Rusija sunkiai sekasi derėtis ne tik lietuviams, bet ir lenkams. Rusija nemažins dujų kainos Lenkijai – kelis mėnesius trukusios derybos nedavė jokių rezultatų. Vidutinė kaina iki metų pabaigos gali pasiekti 400 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų. Lenkai nori, kad dujų kaina būtų atsieta nuo „Brent“ naftos kainos biržose.
Dienraštis „Rzeczpospolita“ tvirtina, kad Lenkijos valdžia nori konfliktą dėl dujų kainų spręsti Stokholmo arbitražo teisme. Analitikų teigimu, „Gazprom“ nenori derėtis dėl dujų kainų, nes nemato reikalo – juk Lenkija neturi alternatyvos. O arbitražo sprendimas gali bus priimtas mažiausiai po kelių mėnesių.
Danuta Walewska savaitraštyje „Polityka“ tvirtina, kad nėra ko stebėtis, jog „Gazprom“ nenori derėtis dėl dujų kainų. Esą lenkai dėl to yra patys kalti, nes anksčiau nebandė išsiderėti geresnių sąlygų, o dabar prabudo ir bando kažką pakeisti.
Pagal apžvalgininkės, viskas dėl to, kad nors ilgus metus buvo kalbama apie alternatyvius dujų tiekimo šaltinius, jokia vyriausybė praktiškai nieko konkretaus nepadarė. D. Walewska abejoja, kad rusai, jeigu pralaimės bylą arbitraže, norės vykdyti sprendimą:. „Tai būtų tikrai išskirtinis atvejis“.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)