, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Lenkijos žiniasklaidos akiratyje – lenkų mažumos protestai Lietuvoje dėl Švietimo įstatymo bei netikėtas premjero Donaldo Tusko vizitas Lietuvoje. Tuo tarpu kaimyninėje šalyje vykstančiam Europos krepšinio čempionatui lenkai skiria kur kas mažiau dėmesio.
Lenkų vaikai lanko mokyklas Lietuvoje, bet įtampa išlieka
Dienraštis „Rzeczpospolita“ primena, kad praėjusį penktadienį Lietuvos lenkai surengė protesto akciją prieš naująjį Švietimo įstatymą ir grasino streikais mokyklose: „Lenkų mažuma, kuri sudaro 7 proc. iš 3 milijonų Lietuvos gyventojų, mano, kad naujasis įstatymas yra smūgis lenkų mokykloms ir jų naikinimo pradžia“.
Dienraštis „Dziennik“ rašo, kad po Lenkijos premjero D. Tusko viešnagės bus sukurta bendra švietimo darbo grupė, į kurią pateks švietimo viceministrai, ekspertai bei lietuvių ir lenkų mažumų atstovai. „Premjeras Tuskas neslėpė, kad jam labai svarbus yra laikas. Jau kitą pirmadienį grupė susitiks Lietuvoje ir pradės savo darbą. Kitas susitikimas numatytas Varšuvoje. Premjeras pabrėžė, kad susitikimai bus pastovus ir intensyvūs“, – rašo „Dziennik“.
Lenkijos žinių agentūra PAP pranešė, kad paskelbus apie bendrą darbo grupę mokyklų streiko iniciatoriai pranešė, kad streikas kol kas atšaukiamas. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis komentuodamas sekmadienio įvykius sakė, kad jis ir jo savo vertinimus paskelbs po abiejų valstybių naujų sprendimų.
Lenkų žiniasklaida gausiai cituoja ir politologą Kęstutį Girnių, kuris savo komentare parašė, kad nesupranta, ko Lenkijos premjeras atvažiuoja į Lietuvą. Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ cituoja Jono Pauliaus II gimnazijos Vilniuje direktorių Adamą Blaškevičių, kuris netiki, kad premjero vizitas duos vaisių; „Man atrodo, kad pats premjeras iki galo netiki, kad kuriamos grupės darbas bus rezultatyvus. Vis dėl to reikia palaukti su vertinimais“.
Panašiai mano ir Michalas Dworczykas iš fondo „Wspolnota Polska“. „Tokio pobūdžio grupių buvo sukurta daug. Jų darbų rezultatų nesimato. Dėl to naujos grupės sukūrimas nėra lūžis“, –M. Dworczykas pareiškė dienraščiui „Rzeczpospolita“.
„Gazeta Wyborcza“ publicistas Miroslawas Czechas savo komentare analizuoja situacija ir abejų pusių pozicijas. „Lietuvos vyriausybė bando šiuos klausimus išspręsti pagal [lenkiškus] standartus. Klausiu Lenkijos politikų: ar Lenkijoje egzistuoja tautinių mažumų apsaugos neeuropietiški standartai? Ar Lenkijos vokiečiai, lietuviai ar ukrainiečiai dėl to turi protestuoti Briuselyje? Ar jie lenkų europarlamentarų tarpe ras savo „neprovokacinių“ reikalavimų gynėjų?“2 psl. >>
INFORMACIJA: Pasaulyje nėra analogo lietuviškai kvailystei – valstybė išlaiko 80 lenkiškų mokyklų.Vartodami terminą “lenkų tautinė mažuma” parodome
lietuvių inteligentų neišsilavinimą.Lietuvoje yra LENKŲ,RUSŲ,ŽYDŲ
BENDRUOMENĖS,KARAIMŲ IR TOTORIŲ TAUTINĖS MAŽUMOS. Kremlius (Gruzijos
pavyzdys) būtų seniai įvedęs kariuomenę “lenkų tautinei mažumai”
“ginti”. Pasaulyje nėra analogo lietuviškai kvailystei – Lietuvos
valstybė išlaiko 80 lenkiškų mokyklų,neigiančių Lietuvos įstatymus.
Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė. Buvę
okupantai neturėtų turėti privilegijų.