, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Ar prisiminsime šią datą? – klausiama Lenkijoje. Rugsėjo 8 dieną prie Lebieno miestelio pirmą kartą išgautos skalūninės dujos. Kitos žiniasklaidos nagrinėjamos temos – CŽV kalėjimai ir pasirengimas po mėnesio vyksiantiems parlamento rinkimams.
Skalūninės dujos bus išgaunamos anksčiau nei planuota
Lenkams turėtų pavykti išgauti skalūnines dujas anksčiau nei planuota. Pasak žiniasklaidos, pasiruošti pramoninei dujų gavybai vietoj 10 metų užteks penkerių.
Nors visoje Lenkijoje, nuo jūros pakrantės šiaurėje iki kalnų pietuose dujų ieško per 20 kompanijų (tarp jų tokie milžinai, kaip „Chevron“, „ExxonMobil“, „Marathon“, „Eni“ ir „Total“) , pirmąsias dujas pavyko išgauti britų įmonei „3Legs Resources“, kuri bendradarbiauja su „Conoco Phillips“.
JAV Energetikos informacijos administracijos skaičiavimu, Lenkijoje po žeme gali būti net 5,3 trilijono kubinių metrų skalūninių dujų. Lenkijos vicepremjeras Waldemaras Pawlakas žurnalistams teigė, kad skalūninės dujos smarkiai padidins Lenkijos energetinį potencialą ir sustiprins Europos energetinį saugumą.
ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris viešnagės Lenkijoje metų žinių agentūrai PAP patvirtino, kad ES nori kitais metais pristatyti Europos skalūninių dujų gavybos standartus . PAP pastebi, kad komisaras nepasakė, ar tai bus direktyvos, ar tik rekomendacijos.
„Kad būtų galima išgauti skalūnines dujas, geriausia būtų suvienodinti standartus. Pristatysime tam tikrą teisinį reguliavimą. Norine, kad tai būti gavybos, aplinkos apsaugos standartai“, – sakė G. Oettingeris.
Praėjusią savaitą lenkų žiniasklaida komentavo ir Kosciuszkos instituto (JAV) analitiko profesoriaus Alano Riley‘aus analizę. Dienraštyje „Rzeczpospolita“ profesorius tvirtina, kad skalūninės dujos gali sumažinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų bei sumažinti politinę ir ekonominę Maskvos įtaką Vidurio ir Rytų Europoje.
„Baltijos šalys, Slovakija ir Bulgarija iš Rusijos „Gazprom“ perka 100 proc. reikalingų dujų. Rumunija ir Čekija perka 70 proc, Vengrija, Slovėnija ir Lenkija – 60 proc. reikalingų dujų. Tokia situacija suteikia „Gazpromui“ didelę ekonominę jėgą ir politinę įtaką visame regione“. – tvirtina A. Riley‘us. Ekspertas mano, kad tokioje situacijoje išsigelbėjimu gali būti skalūninės dujos. Ir aiškina, kad dujų kainos Vakarų Europoje nukrito po to, kai JAV pradėjo žemyne prekiauti savo skalūninėmis dujomis.
Nerimsta aistros dėl CŽV kalėjimų2 psl. >>
Pingback: Lietuva pradės skalūninių dujų paieškas savo teritorijoje | IQ.lt