, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
„Wprost“
Turtuolių sąrašo viršūnė nesikeičia
Savaitraštis skelbia 100 turtingiausių lenkų sąrašą. Jo viršuje, kaip ir praėjusiais metais, – Janas Kulczykas , Zygmuntas Solorzas-Žakas, Leszekas Czarneckis. Lenkų turtuoliams dar toli iki pasaulio turtuolių. „Net 100 turtingiausių lenkų turtas sudėjus kartu negali lygintis su turtingiausio žmogaus pasaulyje turtu. Carloso Slimo Helu, verslininko iš Meksikos, turtas vertinamas 74 mlrd. dolerių. Lenkų turto vertė – perpus mažesnė“, – rašo „Wprost“.
Vis dėlto lenkų turtai irgi gali padaryti įspūdį.
1. Jano Kulczyko turtas vertinamas 8,5 mlrd. zlotų (dabartiniu kursu – 7,4 mlrd. litų). Verslininkas investuoja į energetiką ir jos išteklius, stato automagistrales. Savo verslą pradėjo 1981 metais už tėvo pinigus.
2. Zygmuntas Solorzas-Žakas. Jo turtas įvertintas 7,9 mlrd. zlotų (6,87 mlrd. litų). TV kanalo „Polsat“ bei „Invest bank“ savininkas.
3. Leszekas Czarneckis valdo 7,57 mlrd. zlotų (6,6 mlrd. litų) vertės turtą. Ekonomikos mokslų daktaras. Pagrindinis verslas – finansinės, lizingo, draudimo paslaugos. Grupės „Getin“ savininkas.
„Gazeta Wyborcza“
A. Kwasniewskis nežinojo apie CŽV kalėjimus
Dienraštis rašo, kad buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis nežinojo apie CŽV kalėjimą Lenkijoje. Laikraštis cituoja tris politikus, artimus A. Kwasniewskiui, bet neatskleidžia jų pavardžių. Šie politikai teigia, kad prezidentas nežinojo, jog Lenkijoje veikė ČŽV kalėjimas, kur amerikiečiai laikė „al Qaeda“ kovotojus.
„Sužinojo tik 2003 metų birželį, kai JAV prezidentas George‘as Bushas labai dėkojo jam ir Lenkijai už bendradarbiavimą kovoje su terorizmu“, – rado dienraštis. Tada A. Kwasniewskis pareikalavo visos informacijos ir tik tada sužinojo, kad tokie kalėjimai egzistuoja. Prezidentas iš karto pareikalavo juos uždaryti. Amerikiečiai kalėjimą uždarė 2003 metų rugpjūtį. „Daugiau slaptų CŽV kalėjimų Lenkijoje nebebuvo“, – konstatuoja dienraštis.
„Rzeczpospolita“
Tvirti Lenkijos ir Vokietijos ryšiai
Nuo Lenkijos ir Vokietijos geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutarties pasirašymo praėjo 20 metų.
Dienraštyje „Rzeczpospolita“ Lenkijos ūkio ministras ir vicepremjeras Waldemaras Pawlakas bando apžvelgti šalių ekonominį bendradarbiavimą: „Prieš 20 metų Lenkijos ir Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo vizija buvo neaiški. Šiandien mūsų ūkiai yra tarpusavyje stipriai susiję, o abi šalys yra ekonominio augimo Europoje lyderės. 1991 metais Lenkija Vokietijos partnerių sąraše buvo trečiame dešimtuke. Nuo to laiko ekonominio bendradarbiavimo vertė išaugo 14 kartų ir šiandien siekia 60 mlrd. eurų per metus. Tai yra daugiau nei prekyba su Rusija, Ispanija ar Japonija.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)