, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Praėjusį penktadienį Prancūzija Afganistane prarado dar 4 savo karius. Atsakomybė už aukų skaičių, išaugusį iki 82, krenta ant prezidento Nicolas Sarkozy pečių. Bent jau tokį įspūdį sudaro Afganistano temai dienraštyje „Le Monde“ skirti straipsniai, kuriuose linksniuojamas šalies vadovo vardas.
Po penktadienio tragedijos prezidentas įpykęs paskelbė, kad prancūzų kariai Afganistane yra ne tam, kad afganistaniečių kariai į juos šaudytų. Kiti N. Sarkozy žodžiai rikiavosi logiška seka: visos prancūzų mokomosios, pagalbos kovos lauke operacijos nuo šiol yra sustabdytos. Jeigu saugumo situacija teritorijoje nepagerės, reikės svarstyti ankstesnio, nei buvo planuota, Prancūzijos pasitraukimo iš Afganistano klausimą.
Taip N. Sarkozy išreiškė savo ryžtą nepaisyti NATO sąjungininkų 2010 m. Lisabonoje vieningai sutarto pasitraukimo iš Afganistano kalendoriaus. Kalendorius numatė, kad iki 2014 m. atsakomybė bus perduota afganistaniečiams, tačiau koalicijos pajėgos ir toliau bendradarbiaus su šalies valdžia.
Prancūzijos įsipareigojimas Afganistane prezidentui N. Sarkozy kelia dvi problemas. Pirma: kaip išvengti, kad patirtos nesėkmės nesusilpnintų jo pozicijos Prancūzijos viduje? Daug kas N. Sarkozy žodžiuose įžvelgė nerimą dėl artėjančių prezidento rinkimų. Antra: kaip nesugadinti santykių su savo sąjungininkais, kurių atžvilgiu Prancūzija pastaraisiais metais stengėsi parodyti nepalaužiamą solidarumą?
Į senkantį N. Sarkozy entuziazmą Afganistano atžvilgiu netruko sureaguoti Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle. Pasak jo, tokios negandos „kaip ši“ neturėtų trukdyti koalicijos nariams vykdyti savo įsipareigojimų dėl taikos ir susitaikymo Afganistane. Kitaip tariant, Prancūzija neturėtų pasitraukti.
Abejingai Prancūzijos pozicijos permainų negalėjo stebėti ir JAV prezidento Baracko Obamos administracija, kuri karą Afganistane yra paskelbusi „reikalingu karu“ ir vienu pagrindinių JAV užsienio politikos prioritetų. Taigi iškart prasidėjo dvišalės konsultacijos. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe netgi sulaukė skambučio iš JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton. Po pokalbio ji skelbė, kad neturi nė menkiausios priežasties manyti, jog Prancūzija nevykdys savo įsipareigojimų.
Prancūzijos pasitraukimas iš Afganistano anksčiau, nei buvo planuota, prieštarautų N. Sarkozy garsiai ir aiškiai skelbtai pozicijai, jog įsipareigojimas regione yra „demokratijų kova siekiant apginti savo vertybes“ ir nugalėti „barbariškumą“. Be to, Prancūzijos prezidentas dar 2010 m. skelbė, jog jo šalis Afganistane liks tol, kol reikės, o sprendimams neturės įtakos žiniasklaidos skleidžiamoms nuotaikoms, primena „Le Monde“
Prancūzijos nacionalinės pajėgos Afganistane yra ketvirtos pagal dydį – po amerikiečių, britų ir vokiečių.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)